Karantinas #1 diena

Pirmoji oficialiai paskelbto karantino diena. Vakar skaičiau straipsnį, kuriame apie gyvenimą karantino sąlygomis Singapūre pasakojo jaunas vaikinukas. Jis pasidalijo patirtimi ką reikėtų daryti užsidarius tarp 4 sienų. Įstrigo vienas pasiūlymas – rašyti dienoraštį. Todėl nuo šiandien pagalvojau užsiimti būtent tuo. Tik rašymą perkelsiu į savo asmeninį blogą ir dalinsiuosi viešai.

Kol kas nežinau kiek smulkiai aprašinėsiu savo kasdieninį gyvenimą ir kaip dažnai. Būtų įdomu tai daryti kiekvieną dieną, klausimas ar pavyks…

Situacija Lietuvoje. Nuo šiandien visoje Lietuvos teritorijoje įvestas karantinas iki kovo 30 dienos. Išvažiuoti ir įvažiuoti į Lietuvos teritoriją galima tik išimtinais atvejais, ribojamas viešojo transporto judėjimas. Kavinės, sporto klubai, buitinių prekių parduotuvės, teatrai, kitos viešos vietos, išskyrus maisto parduotuves ir vaistines, nedirba. Šiuo metu Lietuvoje oficialiai užfiksuota 17 žmonių užsikrėtusių koronavirusu. Visi atvejai atvežtiniai. Teko išgirsti vieno gydytojo komentarą. Paklausus, kodėl vis dar nėra užsikrėtimo atvejų valstybės viduje, į tai daktaras atsakė labai paprastai – tokie atvejai nėra tiriami, nes neatitinka nustatytų požymių. Faktas, kad tokio tipo užsikrėtimų tikrai bus, nes kai kurie piliečiai grįžę lankėsi viešose vietose, pramogavo ir t.t. Todėl tikėtis, jog apsiribosime atvežtiniais atvejais nerealu.

Mano šeimos situacija. Džiaugiuosi dėl to, kad gyvename kaime, nuosavame name. Vadinasi kontakto su aplinkiniais bus pakankamai nedaug. O ir tie namo kvadratai duoda savo. Vaikai turi kur palakstyti, ar reikalui esant rasti vietą pabūti atskirai.

Žmonai teko važiuoti į darbą Telšiuose. Ji dirba viename iš savivaldybės skyrių. Žmonos darbas susijęs su žmonių aptarnavimu, bet jau praėjusią savaitę jiems buvo liepta užsidaryti kabinetuose ir nieko nepriiminėti. Gerai tai, kad leista žmonai darbuotis iš namų. Vienas atvejis iliustruojantis kiekvieno asmeninę atsakomybę. Žmonos bendradarbės vyras prieš kelias dienas grįžo iš Suomijos, šiandien kolegė kuo ramiausiai sėdi darbe ir pyksta, kad be reikalo keliama panika, juk vyras tai jaučiasi gerai, vadinasi neserga. Susilaikau nuo komentarų…

Mokiniams šiuo metu dviejų savaičių atostogos. Mokytojų darbas šias dvi savaites organizuojamas nuotoliniu būdu. Turime būti pasiekiami telefonu, tvarkytis metodinius dalykus, tikrinti mokinių darbus ir pagrindinis dalykas – ruoštis nuotoliniam mokymui, kuris turės prasidėti pasibaigus atostogoms.

Pasiruošimas. Tikimės, jog dėl maisto įsigijimo nebus rimtų problemų, bet dėl viso ko turime šiek tiek atsargų savaitei ar pusantros į priekį. Abu automobiliai pripilti degalų. Šiuos dalykus pasidarėme ne iš baimės jog nebus, bet iš noro kuo mažiau turėti kontakto. Namuose šiek tiek pertvarkėme kambarį. Vėl surinkau didįjį rašomąjį stalą, kad su žmona turėtumėme vietą, kurioje galėtumėme darbuotis. Didžiausias iššūkis mums bus atskirti darbo laiką nuo laiko skirto vaikams, nes 6 metų sūnus ir 2 metų dukrelė nelabai supranta, kad negalima trukdyti mamos ar tėčio sėdinčio prie rašomojo stalo.

4 mintys apie “Karantinas #1 diena”

  1. Visai įdomu skaityti Tavo dienoraštį. Jame pozityvo ir optimizmo skonis. To mums dabar labai reikia. Sėkmės, Tomai. Laukiam daugiau😉

    Patinka

    1. Stengsiuosi Alina, gal to optimizmo ir mažoka… Bet reikia jo ieškoti. O kiek tos motyvacijos rašyti – žiūrėsim 🙂

      Patinka

  2. Atgalinis pranešimas: Déjà vu COVID-19 – AŠ MOKAUSI

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s