Bendra informacija. 491 sergantys ir 7 mirę, bet reikia būtinai pabrėžti – 7 pasveikę! Gyvename karantino ritmu. Portaluose pastebiu, jog straipsniai tampa pozityvesni. Randamos temos, kurios pradžioje buvo nustumtos į šoną. Vis daugiau kalbama apie maisto gamybą, sportą, skaitymą, kitas veiklas, kuriomis užsiima žmonės karantino režimu. Gal ir gerai, nes pozityvumo dabar ypatingai reikia.
Oras. Gaila dėl atšalusio oro. Šeštadienis leido atsipalaiduoti ir tikėtis gero oro, deja deja… Kol Neringa darbavosi, po pietų su vaikais išėjome į lauką. Saulės spinduliai apgaulingai sudarė vaizdą, kad lauke visai nieko, tačiau šaltas vėjas gražino į realybę. Apėjome savo ūkį, pačiuožinėjome, sėdome į mašiną ir nuvažiavome prie miestelio estrados, apvažiavome patį miestelį. Reikalingas nors šioks toks vaikų išėjimas iš namų.
Sunkusis pirmadienis. Pirmadienis pasitiko mus su Neringa skambučiais ir žinutėmis iš darbų. Spėjome mainytis. Aš prisėdu, po to pagal tvarkaraštį turiu “langą“, sėdasi Neringa. Startavo nuotolinis mokymas ir kaip reikėjo tikėtis, lietuviški mokomųjų aplinkų ir elektroninių dienynų tiekėjai neatlaikė. Nors tai manęs nė kiek nenustebino. Nežinau, aš kažkokio didelio streso nejaučiau. Mes pasirinkome naudotis Facebook’o uždaromis grupėmis, todėl niekas niekam nestrigo. Susirašiau su mokiniais, aptarėme kaip dirbsime, padiskutavome, per daug jų ir nevarginau. Nuo rytojaus jau pradėsime rimtesnius darbus. Kolegos taip pat pasidžiaugė, jog viskas praktiškai pavyko ir neprisijungusių mokinių buvo labai mažai.
Nuotolinis mokymas tikrai nėra lengvas. Visų pirma jis nelengvas tuo, kad tu turi persiorientuoti visiškai kitokiam darbui, o norint tai padaryti, reikia keisti patį supratimą apie mokymą ir mokymąsi. Turi keisti per daug metų nusistovėjusią nuostatą. Įrankius galima įvaldyti, bet nuostatas keisti yra nepaprastai sudėtinga…
AŠ MOKAUSI 