Karantinas #22 diena: darbo kambario poreikis, pamąstymai…

Savaitgalio atgarsiai…

Bendra situacija. 843 sergančiųjų ir 15 mirčių. Kiekvieną dieną vis iššauna nauja ligoninė su savo kartais nepaaiškinimais sprendimais. Ukmergės, Kauno, Klaipėdos, dabar atėjo metas Marijampolės ligoninei. Andriaus Tapino komentaras Facebooke:

Po paros budėjimo dirbusioms medikėms padarė testus, nuvežė į bendrabutį, persirengti neleido, kambarių ne visoms užteko, tai rizika užsikrėsti padidėjo, maisto jos negavo nuo ryto ir galimai gaus tik rytoj, prisiskambinti Marijampolės ligoninės administracijai ir gauti bent kažkokios informacijos nepavyksta. Artimieji šiuo metu tariasi, kaip atvežus maisto užmesti jį į trečią aukštą.

Manau, kad tokių įvykių bus ir ateityje, nes savivaldybės nepasiruošusios tam. Praėjo 22 karantino dienos, atrodo laikas būtų merams, administracijų direktoriams, atsakingiems žmonėms apsvarstyti visus juodžiausius scenarijus, pasiruošti jiems, sukoordinuoti veiksmus ir t.t. Deja deja…

Lietuvoje veikia karščiavimo klinikos. Teoriškai, jose viskas turėtų veikti labai gerai, tam skiriamos didelės lėšos (bent jau turėtų), koordinuoti darbą privalėtų geriausi medicinos profesionalai (bent jau turėtų), visas valdymas ir biurokratizmas veikia supaprastintu režimu (bent jau turėtų). Pasvajokite, Klaipėdoje visų pirma nerado vietos tokiai klinikai, paskui tapo nebeaišku kas už ką atsakingas (ar SAM, ar savivaldybė). Nebe problemų Naujosios Vilnios, Visagino ir kitos tokio tipo klinikos.

Darbo kambario poreikis. Jei lauke galima būti be striukės, tai jau tikrai lauktoji šiluma. Nors į lauką radome laiko išeiti tik po pietų. Neringai iki to laiko vienai teko kariauti su vaikais. Kadangi vedu video pamokas per zoom, nelabai galiu atsitraukti nuo kompiuterio. Uždaryti kambario duris ir tikėtis, jog 2 ir 6 metų vaikai puikiai supras, kas yra nuotolinis darbas, būtu naivu. Todėl Neringai sudėtingiausia yra išlaikyti juos nesibraižančius aplink mane. Kalbėjome, jog reikėtų pagalvoti apie vieno kambario sutvarkymą namo apačioje (šiuo metu ten mūsų sandėlys). Nors karantinas ir baigsis, bet ateityje bus situacijų, kada reikės ramiai pasidarbuoti atsitraukus nuo visų, todėl poreikis tokiai vietai namuose tikrai yra. Gal per vasarą, paplanavus lėšas, pavyks įgyvendinti šį projektuką.

Pamąstymai… Rašau ir galvoju, kokio velnio… Realiai diena po dienos tas pats. Kiekvieną dieną praktiškai tos pačios problemos, tos pačios veiklos, ta pati rutina… Nuovargis? Nuo ko? Nuo rutinos? Būna taip?

Yra tas pavargimas, tik bandome jį kažkaip maskuoti. Bandai sugalvoti naujų veiklų, tik kad tos motyvacijos vis mažiau ir mažiau…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s