Karantinas #30 diena: mokslo metai, oras, P. S.

Bendra situacija. 1070 sergančiųjų, 29 mirtys, 101 pasveikęs. Beveik visas mėnuo kaip esame karantine. Vis dar gyvename užsidarymo ir kuo mažesnio kontakto režimu. Verslas nori kaip nors atsigauti, todėl prasideda kalbos apie karantino švelninimą. Skandinavijos šalyse šis atšilimas vyksta greičiau. Danijoje norima jau ir mokymo įstaigas atidaryti. Pas mus dar tik svarstymai. Reikia suprasti, niekas taip greitai neleis darbuotis visiems. Bus pradedama nuo buitinių paslaugų ir remonto tiekėjų, ne maisto prekių parduotuvių ir t.t.

Mokslo metai. Mokslo metai bus trumpinami. Šią savaitę turime sulaukti švietimo, mokslo ir sporto ministro galutinio sprendimo. Sunku vertinti kiek tame yra gėrio, kiek blogio. Galiu būti per daug subjektyvus, nes atstovauju pedagogų pusę. Gal nuotolinis ir startavo sunkiai, bet mes (mokytojai, mokiniai, tėvai) jau įsivažiavome. Vedamos pamokos, vyksta nuolatinis bendravimas, mokiniai dirba, kuria, atsiskaito. Gal atsiskaitymai nėra klasikiniai ir daug kas bijo mokinių nusirašinėjimo, tačiau tai jau mentaliteto reikalas. Aš manau, kad mokytojas turi atlikti ne prižiūrėtojo vaidmenį. Tai priklauso nuo kiekvieno vaiko, jo tėvų ir bendro auklėjimo. Todėl mokslo metų trumpinimą susieti su nekokybišku nuotoliniu mokymu (o tai bandoma daryti) nereikėtų. Yra ir kitų argumentų už ir prieš, bet palaukime ministro žinios.

Oras. Oras pas mus bjauresnis už bjaurų. Niekas nepasikeitė nuo vakar. Tenka su vaikais būti namuose. Pasidžiaugėme viena šilta diena (praėjęs šeštadienis), o toliau pavasaris sako palaukit palaukit, nėra ko čia skubėti. Su Neringa kalbėjome, kad tik orai nors kažkiek pagerės, lėksim į mišką. Reikia relaksacijos.

P. S. Rytoj planuojamas paskutinis karantino dienoraščio įrašas. Priežastys tokio sprendimo iš dalies paminėtos vakarykščiame įraše. Kai ką papasakosiu rytoj.