Karantinas #29 diena: antra Velykų diena, darbas, dienoraštis

Neringos padarytas Velykinis tinginys, jau kokio skanumo! 🙂

Bendra situacija. 1062 sergantieji, 24 mirtys, 101 pasveikęs. Baigėsi karantininės Velykos. Kartu baigėsi labai aptarinėjimas sprendimas reguliuoti įvažiavimą į miestus. Per 10 tūkstančių piliečių teko nukabinus nosį apsisukti ir grįžti atgalios. Nepavyko įgyvendinti velykinių apsipirkimų, pavalgymų (įdomu kur, kai visos kavinės uždarytos) ar mašinų nusiplovimų.

Antra Velykų diena. Pirmadienis pasitiko kas pusvalandį besikaitaliojančiu oru. Saulė, vėjas, lietus, sniegas vieni kitus keitė n kartų. Normalios progos išeiti į lauką taip ir nesulaukėme. Kotryna nuo 7 valandos ryto pradėjo savo dieną, todėl 12 valandą jau buvo sunku su ja susikalbėti, viskas buvo blogai, niekas nepatiko. Po pietų miego nuotaikos pasitaisė. Taip praktiškai ir prasėdėjome visą dieną namuose.

Nerimas dėl darbų. Su nerimu ir mes laukiame kaip čia viskas susiklostys su šiais mokslo metais. Neringai liko savaitė atostogų, o po to vėl neaišku kaip bus su darbais. Galvojame dėl vaikų, nes man vienu momentu dirbti ir būti su vaikais nėra jokių šansų. Nuotolinis mokymas reikalauja koncentracijos ir ramios aplinkos, nors gal kas nors sugeba vesti online pamokas (tiesioginės transliacijos būdu) ir tuo tarpu prižiūrėti savo mažamečius vaikus. Mano atveju to padaryti neišeina. Kol kas gyvename kaip yra. Ateis x diena, kuri reikalaus tuo metu reikalingų sprendimų, tada juos ir priimsime.

Apie dienoraštį. Dienoraščio rašymas tapo rutinos dalis. Tačiau jaučiu, kad turinys vis dažniau susiduria su iššūkiais. Anksčiau kiekvienas naujas dalykas kėlė susidomėjimą ir norą jį aprašyti, nes tai buvo neįprasta ir iki tol nepatirta. Išvažiavimas į Telšius prilygo žygdarbiui. Žmonių eilė prie parduotuvės, apsauginių kaukių paieška, greitas apsipirkimas skatino smalsumą. Nuotolinio mokymo organizavimas, pagalba kolegoms kėlė norą mokytis ir tobulėti. Dabar visa tai tapo gyvenimo normomis, su kuriomis susitaikėme. Kovo 16 dieną buvo paskelbtas karantinas, nuo tada startavo ir mano įrašų ciklas, skirtas šiam įvykiui. Turiu minčių dienoraštį baigti balandžio 16 dieną. Karantininis mėnuo…

Karantinas #28 diena: ankstyvos Velykos, išvyka, gandrų kovos

Kaimiškas stilius 🙂

Bendra situacija. 1053 sergantieji, 23 mirtys, 97 pasveikę. Spaudoje dabar ypatingai didelė mišrainė. Prisiminus 10-15 karantino dienas, informacijos srautas buvo ganėtinai vienodas. Dominavo 2-3 pagrindinės žinios apie kurias sukosi likusios naujienos. Dabar temų spektras dar platesnis, nuo apsikrėtimo atvejų iki žinomų žmonių gyvenimą karantino metu ir dažnai visai tai talpinama į top 10 naujienų. Iš kitos pusės, gal ir gera tendencija, žmonės mažiau galvos tik apie karantiną.

Ankstyva Velykų pradžia. Kotryna jau 7.15 vertė visus iš lovų. Turėjo pasiteisinimą – Velykos! Brolį, ir tą vargšą, 8 valandą mažoji krapštė lauk. Juokingiausia buvo tada, kai susėdome prie stalo ir bandėme susiskambinti video skambučiais su artimaisiais. Spėkite ar pavyko? Visi dar tik kilo iš lovų, o mes jau buvome įpusėję pusryčiauti. Mykolas tapo kiaušinių daužymo čempionu. Tėčiui teko gėdingai pripažinti pralaimėjimą, mamai šansų taip pat neliko. Vėliau vaikai sulaukė staigmenos, buvo atėjęs Velykų zuikis ir kieme paliko siurprizą. Mykolas su Kotrynas rado paliktus krepšelius į kuriuos krovė rastus, po visą kiemą išmėtytus, šokoladinius kiaušinius. Vakare vaikai dar turėjo kiaušinių ridenimo čempionatą, bet Kotrynai labiau norėjosi kiaušinius daužyti ir valgyti nei ridenti.

Sunku nieko neveikti. Tokios dienos atrodytų turėtų būti pačios laukiamiausios, nes nereikia niekur skubėti, nieko dirbti. Bet mes jau nebemokame taip gyventi, gulėti ir nieko neveikti. Visų pirma, vaikai neleidžia tokioms dienoms atsirasti. Visų antra, darbas ir papildomos veiklos (rašymas, projektai ir t.t.) atima savo dalį laiko. Su Neringa šiandien kalbėjome, kad tokios laisvos dienos mums jau tampa per sunkios. Gal todėl, po mažosios pietų miego suplanavome važiuoti į mišką. Neringai skaudėjo galvą, Kotryna atsikėlė ne ant tos kojos po pietų, o ir Mykolui reikėjo pailsėti nuo planšetės.

Išvyka. Įsimetėme atsigerti, kaukes (dėl viso ko pikto) ir pasukome Jomantų tako link. Nors takas nebėra prižiūrimas, ir girdėjau rekomandacijų ten nesilankyti, bet jei mums tinka paprastas miško keliukas, tai Jomantu takas, kad ir kokios būklės bebūtų, tikrai tiks. Neapsirikome. Stovėjimo aikštelėje sutikome dvi mašinas, nors viso pasivaikščiojimo metu nematėme žmonių (išskyrus jaunuolių porelę, kuri praėjo pro mus gerokai atokiau). Pasivaikščiojimo pradžioje mažoji vis dar buvo pikta, bijojo skruzdėlių, todėl teko neštis ant rankų. Vėliau karalaitės nuotaika praskaidrėjo, jau pati žingsniavo, lipo į namuką, gaudė brolį. Neringai atleido galvą, tuo pačiu ir nuotaika pagerėjo. Žodžiu, labai naudingas išvažiavimas visai šeimynai.

Gandrų kova. Grįžę pasikepėme lauke ant ugnies vištienos. Tuo tarpu teko stebėti gandrų kovą. Vaizdas tikrai rimtas. 4 gandrai aiškinosi santykius dėl kitoje gatvės pusėje ant elektros stulpo esančio lizdo. Tai, kad jie kapojosi dar nieko, bet šalia tęsiasi elektros laidai. Porą kartų jau buvau pasiruošęs bėgti žiūrėti ar nenukrito koks vienas iš jų. Pirmą kartą tenka stebėti tokią dramatišką paukščių kovą.

Karantinas #27 diena: gimtadienis, neatsakomybė, egzaminai

Jubiliatė 🙂

Gimtadienis. Didžioji diena! Kotrynos 2 metukų gimtadienis! Mažoji ryte stryktelėjo ir kaip kulka nulėkė prie sudėtų dovanų ir balionų. Brolis buvo pagalbininkas išpakuojant visas gėrybes. Fotosesija, sveikinimų banga iš artimiausių žmonių, pyragas ir visos kitos linksmybės. Kotrynai įspūdžių tikrai pakako, nes jau nuo 12 valandos pradėjo jaustis jos nuovargis, todėl papietavome ir abu keliavome pietų miegų. Reikėjo atsikvėpti.

Man atrodo, jog Kotrynai ne 2, o 3-4 metukai. Kažkaip ji stipriai paaugo (bendravimo ir mąstymo prasme) kai pradėjo lankyti darželį. Išmoko daug naujų dalykų, formuojasi aiškesnės charakterio savybės. Per dvi paskutines savaites pastebėjome jos kalbos patobulėjimą. Ėmė aiškiau tarti žodžius, pilnėja žodynas. Nuolatinis buvimas su vaikais vargina, tačiau gali pamatyti daug įdomių dalykų juose, kurių gal būt nelabai pastebėdavai dėl skubėjimo. Mykolas pirmą kartą išbandė kiaušinių dažymą vašku. Visai neblogai kaip pirmam kartui, nors vis pyko matydamas kaip gražiai dažo Neringa, bet išgyrėme jo darbą.

Neatsakomybė. Šiandien per radiją išgirdau kalbantį ministro pirmininko patarėją apie atsakomybę (nors labiau tiktų sakyti neatsakomybę) už valstybės nupirktą kompiuterinę įrangą. 35 tūkstančiai įrenginių bus padalinti savivaldybėms, kurios perduos įrenginius socialiai jautrioms šeimoms. Patarėjas patikino, kad už gautą įrenginį šeimos neneša jokios materialinės atsakomybės. Paprasčiau sakant, nemaža dalis tokių šeimų, gavę įrenginį, su juo galės daryti ką nori ir atsakomybės už tai jokios. Aš suprantu, įrenginiais naudosis vaikai ir tikrai visko gali nutikti, bet nenešti jokios atsakomybės, man atrodo yra absurdiška. Nieko nenoriu įžeisti, bet puikius pavyzdžius turiu savo miestelyje ir didelė tikimybė, kad tie pavyzdžiai gaus minimus įrenginius ir dar geriau žinau kas iš jų liks. Toks požiūris formuojamas valstybiniu lygmeniu: pašalpos, išmokos, maisto paketai ir dar ant viršaus pridėkime neatsakomybę. Žinau, yra šeimų, kurios labai sunkiai gyvena, jos negali daug ko sau leisti (tame tarpe kompiuterio ir nuolatinio interneto ryšio), bet aš tikiu, kad tokios šeimos saugos šiuos įrenginius. Ir kai tu matai, kaip kai kurie tokių šeimų atstovai dergiasi iš visų ir šalia to jiems leidžiama nenešti atsakomybė, tai jau totali nesąmonė.

Egzaminai. Antrasis portalų uraganas – abiturientų egzaminai. Švietimo ministerija paskelbė brandos egzaminų datas. Startas birželio 22 dieną. Labai nevienareikšmis dalykas. Visų pirma atmetu mokinių verkšlenimus dėl nekokybiško nuotolinio mokymo ir laiko trūkumo. Kas nori rezultato, tas ruoštis pradėjo nuo 11 klasės ir nemato didelių problemų. Kam 11-12 klasė tik laiko praleidimo būdas ir tėvų norų tenkinimas, tam ir normalios pamokos nepadės. Tačiau nerimą kelia kitos aplinkybės. Kaip užtikrinti saugumą nuo COVID-19? Čia bus didžiausias iššūkis, nes 100% niekas nebus saugus. Daug kontakto, didelis kiekis žmonių vienoje vietoje. Nors viską įmanoma padaryti, tik tam reikės žymiai didesnio finansavimo, nes jei mokyklos bus paliktos vienos tvarkytis (o taip dažnai būna), tai sunku prognozuoti pasekmes.

Bendra situacija. 1026 sergančiųjų, 23 mirtys ir 54 pasveikę. Ribojamas įvažiavimas į miestus, kaukės viešose vietose yra privalomos.

Karantinas #26 diena: penktadienis, pasiruošimas

Darbo aplinka…

Bendra situacija. 999 sergančiųjų ir 22 mirtys. Šiandien sergančiųjų skaičius tikrai simbolinis, gerai, kad ne 666. Žmonės jau bando atkusti, sklando žinios apie karantino švelninimą. Sveikatos apsaugos ministras šiomis žiniomis prašo netikėti, švelninimo tikrai jokio nebus. Ligonių skaičiai kylą į viršų, mirčių daugėja. Apie švelninimus dabar tikrai nereikėtų svajoti.

Artėjančios Velykos bus įdomios, gal ne pačia gerąja prasme. Judėjimą Lietuvos teritorijoje ribos sutelktos policijos, šaulių ir kitų struktūrų pajėgos. Jei važiuosime į kitą savivaldybę, turėsime įrodyti (dokumentais), kad važiuojame su rimtu reikalu. Skamba absurdiškai, bet situacija yra tokia kokia yra.

Pagaliau penktadienis. Susitvarkęs visus mokyklinius reikalus, po pietų žingsniavau namo. Nors turėjau tik porą tiesioginių pamokų (naudojantis zoom.com), bet iki 13 valandos praktiškai nelabai turėjau kada atsitraukti nuo kompiuterio. Nuotolinis mokymas labai parankus individualizavimui, bet laiko tai atima be proto daug. Jei mokinys nedalyvavo pamokoje rašai jam, klausi kas nutiko. Dažnai būna, kad atsakymas – pramiegojau. Tačiau būna variantų, kada mokiniai neturi galimybės prisijungti dėl interneto trukdžių, kompiuterio neturėjimo. O kartais būna, kad mokinys turi visas galimybes prisijungti, bet yra kitos – socialinės problemos. Neisiu giliau, bet pasakysiu, kiekvienas mokinys turi savo namų kontekstą ir mes, mokytojai, dažnai to nepaisome, nes pamokas, programas, planus iškeliam į pirmą vietą. Reikia nepabijoti nusileisti ir imti bendrauti mokinio lygmenyje. Taip galima gauti žymiai didesnį rezultatą. Tuo šiandien įsitikinau…

Šiandien pasiruošimo vakaras. Neringa ruošia rytojaus dekoracijas. Prisipažinsiu, jog nelabai žinau kaip čia kas atrodys, bet faktas tas, kad Kotrynai daroma karūna – gimtadienio karalaitė.

Šiandien tiek, norisi poilsio ir atitrūkti nuo kompiuterio. Gerų jums švenčių! Bet susitiksime ir per jas, nes karantino dienoraštis nesustos.

Karantinas #25 diena: orai ir mes

Kokio tipo debesys matosi nuotraukoje? 🙂

Bendra situacija. 955 sergančiųjų ir 16 mirčių. Lietuvoje ta pati rutina: medikų vargai, karantino nepaisantys piliečiai, žmonės bandantys rasti naujos veiklos tarp keturių sienų. Vis dažniau kalbama apie ekonominius sunkumus. Visi laukia karantino reikalavimų atšaukimo ar bent jau palengvinimo. Tačiau mokslininkai pasakė, jei planuojame atleisti “vadeles“ – turėsime didelių problemų.

Nuviliantys velykiniai orai. Gaila dėl velykinių orų prognozių, vėjas ir lietus… O taip norėjosi susėsti su šeimyna pavėsinėje, pasikepti ko ant ugnies, paridenti kiaušinius. Nieko, atlaikysime ir orų permainas. Šeštadienį Kotrynos gimtadienis, todėl turime pabandyti sukurti šventišką nuotaiką mūsų ubartaitei.

Kartu. Kaip ir minėjau, kiekviena diena vis kitokia nuotaikų atžvilgiu. Porą dienų Neringai kiek sunkiau, prieš tai aš kelias dienas neradau vietos. Bet džiaugiuosi, kad kartu bandome vienas kitą palaikyti, pasikalbame, pabandome pajuokauti, jei reikia čiumpame ir vienas už kitą padarome tam tikrus darbus. Šiandien, nepaisant stiproko vėjo, vėl nuvykome į mišką. Neringai reikėjo prasiblaškyti ir svarbiausia, kad tokie pasivaikščiojimai tikrai leidžia atsigauti. Miškas sugeria dirglią nuotaiką. Grįžus į namus ramiau reaguojame į vaikų išdaigas ir neklausymus.