Mokyklos vadovo darbas

foto_vadovas

(Nuotrauka/Unsplash.com)

Koks buvo vadovo darbo įsivaizdavimas?

Būdamas mokytoju visiškai kitaip įsivaizdavau vadovo darbą. Jis man atrodė įdomus, įpareigojantis, svarbus, keliantis iššūkius. Vadovas buvo kažkas tokio galingo, kas tau gali padėti, tave motyvuoti arba atvirkščiai. Tikėjau vadovo lyderiavimu visose srityse. Mano akimis, vadovas turėjo suprasti kiekvieną mokytoją, jo svarbą ir reikalingumą, žinoti jo stipriąsias puses, nuolat motyvuoti, siūlyti veiklas, organizuoti efektyvius susirinkimus, aprūpinti visomis darbo priemonės, gerbti, mylėti, užjausti, sutikti ir dar daug daug visko.

Kada ėmė keistis supratimas apie vadovo darbą?

Prabėgus tam tikram laikui ir mokykloje vis dažniau dirbant darbą, kuris reikalauja vadybinių gebėjimų (strateginio plano kūrimas, vadovavimas mokyklos tarybai ir metodinei tarybai), romantizmu dvelkiantis vadovo pareigų įsivaizdavimas ėmė keistis.

Realiam supratimui labai daug davė artimas kontaktas su buvusiu mano vadovu. Teko garbės su juo du metus studijuoti ISM švietimo lyderystės magistrantūros studijose ir tik dabar suprantu, koks man svarbus buvo bendravimas su juo. Po šių studijų, mokykloje užėmiau tarpinį vaidmenį tarp mokytojų ir administracijos, nes gautos žinios ir gebėjimai puikiai leido suprasti, jog yra daug objektyvių veiksnių, nulemiančių vienokią ar kitokią vadovo poziciją. To dažnai mokytojai nepastebi, o kartais nenori pastebėti.

Tai kokia ta vadovo darbo realybė?

Pačiam tapus vadovu, buvęs įsivaizdavimas, lyg miražas, dingo. Atėjo supratimas, kad vadovo darbas nėra jau toks saldus ir mielas. Sakyčiau atvirkščiai, jis sudėtingas, neromantiškas, reikalaujantis milžiniškos atsakomybės ir kantrybės bendraujant su žmonėmis. Jei būdamas mokytoju atsakomybę nešiau už dalyką ir auklėjamąją klasę ir man to pakako, tapus vadovu teko priprasti prie minties, kad atsakomybę nešu už visą mokyklos bendruomenę.

Švietimo sistemos dalyvių keliami reikalavimai vadovui labai skirtingi. Todėl nori to vadovas ar ne, bet jam tenka spręsti dilemą: esu vadovas administratorius besirūpinantis švara, tvarka, ramia aplinka, tvarkingais dokumentais ir tvarkomis, ar vadovas lyderis siekiantis suburti organizacijos bendruomenę, siekiantis naujovių, priimantis netradicinius sprendimus, pirmoje vietoje besirūpinantis organizacijos žmonėmis.

O gal šie vaidmenys gali būti tapatūs? Kaip pasakytų buvusi „svarbi“ švietimo ministerijos persona – baikit, nemanau. Mokyklos vadovo darbdaviui, šiuo atveju savivaldybei, svarbiausia tvarkingi dokumentai, laiku pateikiamos ataskaitos, galiojančios tvarkos, greitai perduodama informacija, kuo retesni raštai su prašymais skirti lėšų. Turbūt, ne be reikalo Švietimo problemos analizėje „Mokyklų vadovai vadovauja ar lyderiauja?“ vienoje iš esminių išvadų teigiama, kad „Svarbiausi trukdžiai mokyklos vadovo lyderystei atsiskleisti yra „popierizmas“, informacijos srauto gausa, neribota ir paviršutiniškai reglamentuota vadovo atsakomybė, švietimo priežiūros darbuotojų biurokratinio aparato didėjimas“.

Tikiu, dalis vadovų renkasi administratoriaus vaidmenį. Jis lengvesnis, suprantamesnis, labiau apibrėžtas, aiškesnis. Toks vaidmuo leidžia ramiau dirbti, nes viskas sukasi apie popierizmą. Laiku nusiuntei ataskaitą, išsėdėjai beverčiame susirinkime, sukūrei tvarką, užvizavai sąskaitą – gali ramiai gyventi. Ir aš puikiai dabar suprantu (ir pateisinu) tuos vadovus, kurie pasirenka šį kelią. Ne kiekvienas norime ambicingo vadovavimo kelio, nė kiekvienas galime perlipti per save ir drąsiai kovoti su biurokratizmu, daugelis turime šeimas dėl kurių nenorime rizikuoti netekti pareigų, o kartu ir finansinio pagrindo. Kur dar politiniai vėjai, bet apie juos nutylėsiu…

Kodėl pasirinkau vadovo darbą?

Atsakymas labai paprastas. Iššūkiai. Daugelis situacijų naujos, niekada nepatirtos. Parašei, sukūrei, suradai informaciją, suskaičiavai, išsprendei, susitarei, perkalbėjai, padėjai! Ir vau! Trykšti pasididžiavimu įveikęs iškilusius sunkumus. Lyg mažas vaikas džiaugiesi, kad tu gali. Čia ir yra tas variklis, leidžiantis mokytis naujų dalykų, keliantis motyvaciją siekti kažko, įgalinantis prisiimti atsakomybę ir jos nebijoti. Šis variklis įprasmina mano aštuonerius metus studijų, nuo geografijos mokytojo bakalauro iki edukologijos magistro ir vadybos magistro studijų.

Šiuo metu šis darbas yra būtent toks ir aš juo džiaugiuosi. Taip, yra daug nusivylimų sistema, įsikerojusiu biurokratizmu, požiūriu į mokyklos vadovą, vadovo atsakomybės ir atlygio santykį. Neslėpsiu kartais kylančio noro brūkštelti prašymą dėl išėjimo. Bet nusiramini, pasidalini sunkumais su artimaisiais, padiskutuoji, vėl keli galvą ir bandai kovoti su iššūkiais.

 

Reklama