Karantinas #28 diena: ankstyvos Velykos, išvyka, gandrų kovos

Kaimiškas stilius 🙂

Bendra situacija. 1053 sergantieji, 23 mirtys, 97 pasveikę. Spaudoje dabar ypatingai didelė mišrainė. Prisiminus 10-15 karantino dienas, informacijos srautas buvo ganėtinai vienodas. Dominavo 2-3 pagrindinės žinios apie kurias sukosi likusios naujienos. Dabar temų spektras dar platesnis, nuo apsikrėtimo atvejų iki žinomų žmonių gyvenimą karantino metu ir dažnai visai tai talpinama į top 10 naujienų. Iš kitos pusės, gal ir gera tendencija, žmonės mažiau galvos tik apie karantiną.

Ankstyva Velykų pradžia. Kotryna jau 7.15 vertė visus iš lovų. Turėjo pasiteisinimą – Velykos! Brolį, ir tą vargšą, 8 valandą mažoji krapštė lauk. Juokingiausia buvo tada, kai susėdome prie stalo ir bandėme susiskambinti video skambučiais su artimaisiais. Spėkite ar pavyko? Visi dar tik kilo iš lovų, o mes jau buvome įpusėję pusryčiauti. Mykolas tapo kiaušinių daužymo čempionu. Tėčiui teko gėdingai pripažinti pralaimėjimą, mamai šansų taip pat neliko. Vėliau vaikai sulaukė staigmenos, buvo atėjęs Velykų zuikis ir kieme paliko siurprizą. Mykolas su Kotrynas rado paliktus krepšelius į kuriuos krovė rastus, po visą kiemą išmėtytus, šokoladinius kiaušinius. Vakare vaikai dar turėjo kiaušinių ridenimo čempionatą, bet Kotrynai labiau norėjosi kiaušinius daužyti ir valgyti nei ridenti.

Sunku nieko neveikti. Tokios dienos atrodytų turėtų būti pačios laukiamiausios, nes nereikia niekur skubėti, nieko dirbti. Bet mes jau nebemokame taip gyventi, gulėti ir nieko neveikti. Visų pirma, vaikai neleidžia tokioms dienoms atsirasti. Visų antra, darbas ir papildomos veiklos (rašymas, projektai ir t.t.) atima savo dalį laiko. Su Neringa šiandien kalbėjome, kad tokios laisvos dienos mums jau tampa per sunkios. Gal todėl, po mažosios pietų miego suplanavome važiuoti į mišką. Neringai skaudėjo galvą, Kotryna atsikėlė ne ant tos kojos po pietų, o ir Mykolui reikėjo pailsėti nuo planšetės.

Išvyka. Įsimetėme atsigerti, kaukes (dėl viso ko pikto) ir pasukome Jomantų tako link. Nors takas nebėra prižiūrimas, ir girdėjau rekomandacijų ten nesilankyti, bet jei mums tinka paprastas miško keliukas, tai Jomantu takas, kad ir kokios būklės bebūtų, tikrai tiks. Neapsirikome. Stovėjimo aikštelėje sutikome dvi mašinas, nors viso pasivaikščiojimo metu nematėme žmonių (išskyrus jaunuolių porelę, kuri praėjo pro mus gerokai atokiau). Pasivaikščiojimo pradžioje mažoji vis dar buvo pikta, bijojo skruzdėlių, todėl teko neštis ant rankų. Vėliau karalaitės nuotaika praskaidrėjo, jau pati žingsniavo, lipo į namuką, gaudė brolį. Neringai atleido galvą, tuo pačiu ir nuotaika pagerėjo. Žodžiu, labai naudingas išvažiavimas visai šeimynai.

Gandrų kova. Grįžę pasikepėme lauke ant ugnies vištienos. Tuo tarpu teko stebėti gandrų kovą. Vaizdas tikrai rimtas. 4 gandrai aiškinosi santykius dėl kitoje gatvės pusėje ant elektros stulpo esančio lizdo. Tai, kad jie kapojosi dar nieko, bet šalia tęsiasi elektros laidai. Porą kartų jau buvau pasiruošęs bėgti žiūrėti ar nenukrito koks vienas iš jų. Pirmą kartą tenka stebėti tokią dramatišką paukščių kovą.

Karantinas #9 diena: saugumas, pozityvas ir gandrai

Jaučiate pavasarį? Jis ateina, tikrai tikrai. Šiandien pamatytas gandras tai pasakė 🙂

Bendra situacija. 209 sergančiųjų, tame tarpe jau yra vaikų. Deja ir antra mirtis… Situaciją gerai iliustruoja Biržai. Pilietis grįžo iš užsienio, spjovė į karantiną, rezultatas – 10 užkrėstų žmonių. Prasidėjo priverstinis karantinas grįžtantiems, tai jau Vilniuje ereliai pradeda draskytis, kelti bangas, tenka įsikišti net policijai, raminti ir aiškinti kiekvienam begalviui, kodėl tokios priemonės reikalingos. Beje, Telšiuose pradėjo veikti mobilus punktas, kuriame daromi infekcijos tyrimai.

Saugojimosi svarba. Žinoma, lengva man kalbėti kai už lango per dieną gatve praeina 5 žmonės. Mes ir pavažiuoti turime kur su vaikais, bet palaukite, jei sako nesiburiuokite, neleiskite vaikų žaisti į žaidimo aikšteles, nesigrūskite parduotuvėje, to laikomės nesvarbu kur gyvename. Mes su Neringa vis planuojame vykimą į miesto parduotuvę, mašinoje turime dėžutę vienkartinių pirštinių, dezinfekcinio skysčio nedidelį buteliuką. Vakar įsigijome veido kaukių, gal jos ir mažai apsaugos, bet vis tiek, nors kažkiek. Rytoj planai į kaime esančią parduotuvę nueiti svarbiausių produktų, daug abejonių net ir tą daryti nes namie du maži vaikai už kuriuos esame atsakingi.

Pozityvumas. Džiaugiamės, kad esame kartu. Nors vaikų užimtumas nuvargina, bet iš kitos pusės, tas nuolatinis buvimas yra gėris. Kartu valgome, kartu einame į lauką, pagaliau kartu žiūrime vaikišką filmuką. Reikia žadinti kūrybiškumą ir nuolat ieškoti vaikams veiklų. Tikėkimės, kad oras dar labiau šils ir lauke praleisime dar daugiau laiko nes veikti lauke tikrai yra ko.

Taip gera ryte išgirsti “ku tetis, ku tetis“, atsisėsti prie miegančio sūnaus ir jį apklostyti nors už 5 minučių mažoji sesė jau lips ant brolio galvos ir šauks “bo, bo, bo!“. Kad ir dabar esu įjungęs dukrelei vaikiškus video su dainelėmis ir bandau rašyti įrašą, bet mažoji įsikibusi į kairiąją ranką, glaustosi, myluojasi, neskaudei bando pagnaibyti. Gali pykti, kad maišo, bet iš kitos pusės, tai taip meilu ir šilta…

Gandrai. Šiandien nuvykome prie netoli esančio Paplienijos piliakalnio. Gaila, bet ant jo augantys seni dideli medžiai per vieną iš audrų buvo stipriai išvartyti ir deja iki šiol dar nesutvarkyti. Pasivaikščiojome, prapūtėme galvas ir nepatikėsite ką išvydome – pavasario pranašus GANDRUS!!!