Karantinas #10 diena: nuovargis, Mykolo projektas ir treniruotės

Vakarykštė Mykolo meditacija prie tekančios Minijos

Bendra situacija. 274 užsikrėtę ir 4-ios mirtys. Su izoliuotais žmonėmis prasidėjo cirkas: nudurtas sugėrovas, muštynės, reikalavimai nupirkti telefoną, darbuotojų atgabenančių maistą užgauliojimai. Vieni piktinasi priverstiniu karantinavimu, kitiems viskas gerai, supranta situaciją. Vėl nauji iššūkiai įvairaus lygio vadovams. Merai susiėmę už galvų ką daryti su parvykstančiais. Pradžioje žmonės sulaikomi oro uoste, vėliau įsakymai švelnėja: išleidžiamos šeimos, besilaukiančios moterys, o likusiems pasakyta kur norite ten eikite.

Karantinas iki balandžio 13 dienos, dažyti kiaušinius teks parankinėmis priemonėmis ir užsidarius…

Nuovargio apraiškos. Pagaliau galiu pasakyti, kad pavargau. Pavargau nuo nuolatinio bendravimo: Facebook’as, Messenger’is, Gmail’as, elektroninis dienynas, skambučiai. Mokinių grupių kūrimas, rūpinimasis mokinių įtraukimu į grupes, nuolatinis kontaktas su kolegomis, bendruomenės projekto reikalų tvarkymas, antros mokyklos (kurioje dirbu IT specialistu) su nuotoliniu mokymu susijusių problemų sprendimas, dalyvautuose konkursuose, vienokiai ar kitokiai veiklai vykdyti, reikalai. Tame tarpe buvimas su vaikais, jų veiklų organizavimas, rūpinimasis buities reikalais ir t.t. Jaučiu, kad per daug visko…

Mykolo kūryba. Startavo Mykolo projektukas. Pasiūliau įamžinti jo Lego kūrinius. Rezultatas https://mykololego.wordpress.com/. Spaudžiat “Patinka“ 🙂 nes vaikis tikrai stato įdomius dalykus. Šiandien Mykolas turėjo futbolo treniruotę. 20 minučių vyrukas varė po prakaitu. Gerai treneris sugalvojo, pagarba dėl tokių veiklų organizavimo ir labai geras pavyzdys kaip galima darbuotis nuotoliniu būdu.

Karantinas #9 diena: saugumas, pozityvas ir gandrai

Jaučiate pavasarį? Jis ateina, tikrai tikrai. Šiandien pamatytas gandras tai pasakė 🙂

Bendra situacija. 209 sergančiųjų, tame tarpe jau yra vaikų. Deja ir antra mirtis… Situaciją gerai iliustruoja Biržai. Pilietis grįžo iš užsienio, spjovė į karantiną, rezultatas – 10 užkrėstų žmonių. Prasidėjo priverstinis karantinas grįžtantiems, tai jau Vilniuje ereliai pradeda draskytis, kelti bangas, tenka įsikišti net policijai, raminti ir aiškinti kiekvienam begalviui, kodėl tokios priemonės reikalingos. Beje, Telšiuose pradėjo veikti mobilus punktas, kuriame daromi infekcijos tyrimai.

Saugojimosi svarba. Žinoma, lengva man kalbėti kai už lango per dieną gatve praeina 5 žmonės. Mes ir pavažiuoti turime kur su vaikais, bet palaukite, jei sako nesiburiuokite, neleiskite vaikų žaisti į žaidimo aikšteles, nesigrūskite parduotuvėje, to laikomės nesvarbu kur gyvename. Mes su Neringa vis planuojame vykimą į miesto parduotuvę, mašinoje turime dėžutę vienkartinių pirštinių, dezinfekcinio skysčio nedidelį buteliuką. Vakar įsigijome veido kaukių, gal jos ir mažai apsaugos, bet vis tiek, nors kažkiek. Rytoj planai į kaime esančią parduotuvę nueiti svarbiausių produktų, daug abejonių net ir tą daryti nes namie du maži vaikai už kuriuos esame atsakingi.

Pozityvumas. Džiaugiamės, kad esame kartu. Nors vaikų užimtumas nuvargina, bet iš kitos pusės, tas nuolatinis buvimas yra gėris. Kartu valgome, kartu einame į lauką, pagaliau kartu žiūrime vaikišką filmuką. Reikia žadinti kūrybiškumą ir nuolat ieškoti vaikams veiklų. Tikėkimės, kad oras dar labiau šils ir lauke praleisime dar daugiau laiko nes veikti lauke tikrai yra ko.

Taip gera ryte išgirsti “ku tetis, ku tetis“, atsisėsti prie miegančio sūnaus ir jį apklostyti nors už 5 minučių mažoji sesė jau lips ant brolio galvos ir šauks “bo, bo, bo!“. Kad ir dabar esu įjungęs dukrelei vaikiškus video su dainelėmis ir bandau rašyti įrašą, bet mažoji įsikibusi į kairiąją ranką, glaustosi, myluojasi, neskaudei bando pagnaibyti. Gali pykti, kad maišo, bet iš kitos pusės, tai taip meilu ir šilta…

Gandrai. Šiandien nuvykome prie netoli esančio Paplienijos piliakalnio. Gaila, bet ant jo augantys seni dideli medžiai per vieną iš audrų buvo stipriai išvartyti ir deja iki šiol dar nesutvarkyti. Pasivaikščiojome, prapūtėme galvas ir nepatikėsite ką išvydome – pavasario pranašus GANDRUS!!!

Karantinas #8 diena

Miško vaizdas iš šiandieninio pasivaikščiojimo

Bendra situacija. 160 sergančiųjų. Nebežinau kaip reikėtų apibūdinti kas vyksta pas mus. Apsikrėtusių žmonių skaičius didėja. Vieni kovoja rimtai, kitiems tai vis dar žaidimas. Rimta kritikos lavina gula ant sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pečių. Atvirai kalbama apie ministro ir jo aplinkos padarytas klaidas, nors kas tokiai situacijai buvo pasiruošęs…

Pusryčiaujant klausėmės per radiją žinių. Pasirodo, tiems piliečiams, kurie grįžta iš užsienio reikės karantinuotis ir tuo turės pasirūpinti savivaldybės. Kitaip sakant, grįžta tokie piliečiais kaip, kad buvo rodomi vaizdai iš kelto. Jiems savivaldybė skiria būstus laikinam apsigyvenimui. Tuo tarpu, mūsų tautiečiams, dirbantiems tolimųjų reisų vairuotojais, jokios pagalbos neskiriama. Viską turi susiorganizuoti patys. Pasakysiu kitaip, nemažai daliai atmarozų, kuriems ta Lietuva labai žemai, bet nėra kur dingti Norvegijoje (ar kitoje šalyje) nes nebėra darbo, geriau apsimoka grįžti ir gyventi kartu su motinomis nes jos bent valgyti padarys ir ant cigarečių pakelio duos, mes turime rasti kur karantinuotis. Tuo tarpu žmonėms, kurie dirba Lietuvai, nuo jų dabar priklauso prekyba ir šalies apsirūpinimas, mes negalime padėti. Man tai skamba apgailėtinai.

Pasiruošimas nuotoliniam mokymui. Šiandien pakankamai sklandžiai viskas praėjo. Tiesioginės transliacijos metu supažindinau kolegas kaip dirbsime. Paaiškinome visus niuansus, atsakėme į komentarus. Džiugu, kad transliaciją stebėjo praktiškai visi mokytojai. Kiek suprantu iš kolegų, jiems dabar ramiau, žino ką ir kaip reikės daryti. Paruošiau keturis mokomuosius video, kurie turėtų pagelbėti susikurti uždaras Facebook grupes ir jose darbuotis. Tikiu, kad kitos savaitės pirmadienį startuosime be streso ir skubėjimo. Negaliu nesidžiaugti nuotolinio mokymo koordinatorių grupe. Taip darniai komanda veikia, jog galima ir kalnus nuversti. Visi pasiryžę padėti vienas kitam, nėra jokio pykčio, moralizavimo. Kritinės situacijos verčia mobilizuotis ir sunkumus įveikti kartu.

Miškas, picos, apsauginės kaukės. Diena pasitaikė tikrai graži. Vėl pasukome miško link. Mykolui baisiai reikėjo “kačiukų“, skelbėm paiešką ir bastėmės po mišką ieškodami jų. Pasivaikščiojom, pabuvome gamtoje. Grįžę pasigaminome picų, skani pramoga vaikams.

Pradėjom ieškoti kur įsigyti veido kaukių. Aplinkui visi siuva ir pardavinėja. Niekur nedingsime, reikės tų kaukių anksčiau ar vėliau. Neringa atkasė rekomendacijas kaip su jomis elgtis. Gali prireikti kada visiems važiuoti į miestą, reikia būti pasiruošus netikėtumams.

Karantinas #1 diena

Pirmoji oficialiai paskelbto karantino diena. Vakar skaičiau straipsnį, kuriame apie gyvenimą karantino sąlygomis Singapūre pasakojo jaunas vaikinukas. Jis pasidalijo patirtimi ką reikėtų daryti užsidarius tarp 4 sienų. Įstrigo vienas pasiūlymas – rašyti dienoraštį. Todėl nuo šiandien pagalvojau užsiimti būtent tuo. Tik rašymą perkelsiu į savo asmeninį blogą ir dalinsiuosi viešai.

Kol kas nežinau kiek smulkiai aprašinėsiu savo kasdieninį gyvenimą ir kaip dažnai. Būtų įdomu tai daryti kiekvieną dieną, klausimas ar pavyks…

Situacija Lietuvoje. Nuo šiandien visoje Lietuvos teritorijoje įvestas karantinas iki kovo 30 dienos. Išvažiuoti ir įvažiuoti į Lietuvos teritoriją galima tik išimtinais atvejais, ribojamas viešojo transporto judėjimas. Kavinės, sporto klubai, buitinių prekių parduotuvės, teatrai, kitos viešos vietos, išskyrus maisto parduotuves ir vaistines, nedirba. Šiuo metu Lietuvoje oficialiai užfiksuota 17 žmonių užsikrėtusių koronavirusu. Visi atvejai atvežtiniai. Teko išgirsti vieno gydytojo komentarą. Paklausus, kodėl vis dar nėra užsikrėtimo atvejų valstybės viduje, į tai daktaras atsakė labai paprastai – tokie atvejai nėra tiriami, nes neatitinka nustatytų požymių. Faktas, kad tokio tipo užsikrėtimų tikrai bus, nes kai kurie piliečiai grįžę lankėsi viešose vietose, pramogavo ir t.t. Todėl tikėtis, jog apsiribosime atvežtiniais atvejais nerealu.

Mano šeimos situacija. Džiaugiuosi dėl to, kad gyvename kaime, nuosavame name. Vadinasi kontakto su aplinkiniais bus pakankamai nedaug. O ir tie namo kvadratai duoda savo. Vaikai turi kur palakstyti, ar reikalui esant rasti vietą pabūti atskirai.

Žmonai teko važiuoti į darbą Telšiuose. Ji dirba viename iš savivaldybės skyrių. Žmonos darbas susijęs su žmonių aptarnavimu, bet jau praėjusią savaitę jiems buvo liepta užsidaryti kabinetuose ir nieko nepriiminėti. Gerai tai, kad leista žmonai darbuotis iš namų. Vienas atvejis iliustruojantis kiekvieno asmeninę atsakomybę. Žmonos bendradarbės vyras prieš kelias dienas grįžo iš Suomijos, šiandien kolegė kuo ramiausiai sėdi darbe ir pyksta, kad be reikalo keliama panika, juk vyras tai jaučiasi gerai, vadinasi neserga. Susilaikau nuo komentarų…

Mokiniams šiuo metu dviejų savaičių atostogos. Mokytojų darbas šias dvi savaites organizuojamas nuotoliniu būdu. Turime būti pasiekiami telefonu, tvarkytis metodinius dalykus, tikrinti mokinių darbus ir pagrindinis dalykas – ruoštis nuotoliniam mokymui, kuris turės prasidėti pasibaigus atostogoms.

Pasiruošimas. Tikimės, jog dėl maisto įsigijimo nebus rimtų problemų, bet dėl viso ko turime šiek tiek atsargų savaitei ar pusantros į priekį. Abu automobiliai pripilti degalų. Šiuos dalykus pasidarėme ne iš baimės jog nebus, bet iš noro kuo mažiau turėti kontakto. Namuose šiek tiek pertvarkėme kambarį. Vėl surinkau didįjį rašomąjį stalą, kad su žmona turėtumėme vietą, kurioje galėtumėme darbuotis. Didžiausias iššūkis mums bus atskirti darbo laiką nuo laiko skirto vaikams, nes 6 metų sūnus ir 2 metų dukrelė nelabai supranta, kad negalima trukdyti mamos ar tėčio sėdinčio prie rašomojo stalo.