Karantinas #21 diena: maloni ir šilta sekmadienio rutina

Sekmadieniniai tetes blynai

Bendra situacija. 811 sergančiųjų, 12 mirčių. Kalbama, kad šalyse, kurios geriausiai tvarkėsi su koronavirusu, vienas pagrindinių dalykų buvo kuo didesnis ištirtųjų skaičius, pas mus kažkaip įdomi situacija su šiuo dalyku. Mobilių punktų negali būti daugiau, jų laikas patrumpintas, Klaipėdoje sutriko laboratorijos veikla. Ta pati Klaipėdos universitetinė ligoninė yra laikoma viruso židiniu, uždaromi karantinui daugelis šios ligoninės skyrių. Pradėjo braškėti didžiųjų ligoninių vadovų kėdės ir tai suprantama. Ekstremalios situacijos parodo kokio lygio vadovai ir kokio lygio jų lyderystė.

Sekmadienio rutina. Ryte, po klasikinių “tetes blynų“, susiruošėme į lauką. Vėl malonu buvo jausti šilumą ir turėti galimybę tvarkytis savo kieme. Nuvykome į mišką, Neringai reikėjo samanų, kurias planuoja panaudoti velykinėms dekoracijoms. Palakstėme, pažaidėme gaudynių, pasidžiaugėme geru oru ir galimybe ištrūkti iš namų pabūti gamtoje. Po pietų su Mykolu nuplovėme mašinas, apsitvarkėme katilinę, pašėrėme šunis, žodžiu neskubėdami apėjome ūkį. Su Neringa nusprendėme šiandien pailsėti ir nebėgti, nes iš po vakarykščio bėgiojimo ko tai abu šiandien pajautėme fizinį nuovargį.

Toks tas ramus ir rutiniškas sekmadienis. Svarbiausia, kad vėl galime džiaugtis grįžtančia šiluma.

Karantinas #12 diena: apsipirkimas Telšiuose, nuotolinio mokymo išvakarės

Į kovą su koronavirusu! Vakar dienos Mykolo projektai, kuriuos deja turi įgyvendinti tėtis 🙂

Bendra situacija. 345 sergantieji. 5 mirtys. Kaip ten sako – vakarų fronte nieko naujo. Problemos su dezinfekciniu skysčiumi. Vėl nesusikalbėjimas ir deja vėl savo neprofesionalumą parodė SAM. Blogiausia, kad didėja užsikrėtusių medicinos darbuotojų. Negadinu penktadienio nuotaikų ir daugiau nepasakoju.

Kelionė į Telšius. Buvau suplanavęs vykti į Telšius. Norėjau parsigabenti stacionarų kompiuterį, nes prie jo yra didelis monitorius, todėl darbui tai tikrai patogiau. Tuo pačiu važiavimu reikėjo apsilankyti ir parduotuvėje. Negalvojau, kad tos dvi valandos bus tokios sunkios. Nustebau matydamas nemažą žmonių eilę prie Lidl parduotuvės. Supratau, kad ten vienus žmones išleidžia, o kitus įleidžia. Parduotuvėje vienu metu tik nedidelis skaičius žmonių. Kažkuo darosi panašu kaip Italijoje. Teko pasirinkti Norfą.

Vaikštant ir ieškant prekių apima nesaugumo jausmas, nors visur parodyta kur reikia stovėti norint padaryti atstumus. Suprantu ir parduotuvės darbuotojus, kasininkėms dabar taip pat sunku. Kartais reikia prašyti žmonių, kad atsitrauktų (nors šiaip visai tvarkingai stovėjo visi), vieni nemoka nuolaidų kortelės patys perbraukti, kiti matosi, kad anksčiau neatsiskaitinėdavo su bankinėmis kortelėmis, tenka kantriai laukti. Atkreipiau dėmesį, kad kaukių nedėvi jaunesnio amžiaus vyrai, tuo tarpu moterys ir vyresni žmonės praktiškai visi su kaukėmis.

Nuotolinis mokymas. Prasideda problemų banga. Portaluose startuoja super mamyčių straipsniai, kuriuose visi kalti dėl jos vaikui sukelto streso: bloga mokykla, blogas mokytojas, blogos stringančios sistemos. Tokioms supermamytėms dzin, kad Lietuvoje karantinas, kad iki tol nebuvo tokio nuotolinio mokymo, kad niekas nesiruošė viruso atėjimui, kad elektroniniai dienynai net minties neturėjo apie tokius besijungiančiųjų skaičius. Kita problema – pasaulyje pirmaujame pagal interneto greitį, bet piliečių prieinamumas prie tokio interneto ribotas. Dabar galvojama, kaip aprūpinti mokinius, kurių šeimos neturi nei kompiuterio, nei interneto. Nuotoliniam skirsiu atskirą straipsnį, kuriame panagrinėsiu kaip mums jis pavyko (arba ne), bet dar palauksiu, nes įdomu stebėti ar mano asmeninės prognozės išsipildys.

P.S. Dabar keliaujame į savaitgalį. Bandome pailsėti NAMUOSE, o ne parke būryje žmonių.

Karantinas #7 diena: šansas valdžiai, Lūkstas, I savaitė

Bendra situacija. 25, 34, 41, 51, 83, 129… Skaičiai nuo antros karantino dienos iki šiandien… Ar dar reikia kažkokių įrodymų apie situacijos prastėjimą?

Niekur nedingsime nuo nerimo ir įtampų visuomenėje. Viskas pasimatys: kokia ta mūsų valdžia, koks medicinos lygis, kiekvieno asmeninės atsakomybės laipsnis ir t.t. Aš noriu tikėti tais žmonėmis, kurie dabar yra valdžioje ir yra atsakingi už visą Lietuvos valstybę. Taip, klausimų paprastiems piliečiams kyla daug: kodėl nepasirūpinta laiku atvykstančiais reagentais, kodėl ligoninės taip silpnai aprūpintos apsaugos priemonėmis, kodėl tyrimų, palyginus su Latvija, daroma taip mažai? Bet darbas ekstremaliose situacijose yra nežmoniškai sunkus. Reikia milžiniškos valios pakelti tą atsakomybę, kurią tenka nešti. Todėl aš noriu duoti šansą mūsų valdžiai.

Išvyka prie Lūksto. Šiandien galvojome ką tokio prasmingo nuveikus sekmadienį. Nors oras pasitaikė ne pats šilčiausias, bet saulė tiesiog vertė eiti į lauką. Sugalvojome aplankyti vasarą mūsų vaikams labai patinkančią vietą – Lūksto ežero poilsiavietę. Norėjosi, jog vaikai pakvėpuotų grynu oru, pabūtų gamtoje. Tikėjomės nieko nesutikti. Pavyko. Kol mes vaikščiojome paežere, matėme tik vieną automobilį ir tolokai vaikščiojančius du žmonės. Grįžę, mašinoje, vaikai atsigėrė šiltos arbatos, užkando sausainių ir sukome namų link. Kaip ir reikėjo tikėtis mūsų mažoji neatlaikė ir užsnūdo važiuojant.

Su Mykolu greitai nuvažiavome į Telšius pasiimti iš paštomato siuntinio. Specialiai stebėjau kaip žmonės pasiruošę lankytis parduotuvėse. Nemačiau nei vieno su pirštinėmis ir apsauginėmis kaukėmis….

Pirmos savaitės apibendrinimas. Pirmoji karantino savaitė baigėsi. Jau šiek tiek nusistojo dienos režimas. Maždaug jaučiame kada keliamės, kada ruošiamės valgyti, kada Kotrynos pietų miegas, kada vakare ruošiamės į lovą. Su Neringa bandome darbuotis. Rimčiau prisėdame per dukrelės pietų miegą, ryte dar po valandėlę pasikeisdami, kartais randame jėgų pasidarbuoti vėlai vakare. Tenka pripažinti, visą laiką praleisti namų aplinkoje yra tikras iššūkis. Pradžioje stebėjausi dėl nuovargio vakare. Iš kur jis gali atsirasti. Tačiau visą dieną būti su vaikais, galvoti jiems užsiėmimus, rasti laiko prisėsti prie darbų, nuolat bendrauti tiek su šeimos nariais, tiek online darbo reikalais – visa tai išvargina. O ir visas tas naujienų srautas (nuo kurio apsiriboti neįmanoma) duoda per smegenis. Greičiau atšiltų oras, lauke veiklos daugiau turės vaikai ir patiems bus maloniau pasėdėti pavėsinėje gurkšnojant kavą…

P.S. Nuotraukoje Lūksto ežero vaizdas.

Karantinas #6 diena: rutina, vaikų užimtumas, muzika

Bendra situacija. Daug užsikrėtusių medikų. Ukmergės ligoninėje praktiškai dauguma skyrių uždaryta. Klaipėdoje užfiksuoti medikų užsikrėtimo atvejai. Iš viso Lietuvoje 83 sergantys koronaviruso infekcija. Pirmoji mirtis…

Rutina ir grįžimas prie nustumtos veiklos. Nors šeštadienis, bet rutina kaip ir per visas prieš tai buvusias diena. Gal kiek rečiau sėdėjome prie kompiuterių darbo reikalais. Pabaigiau tikrintis mokinių darbus, surašiau pažymius. Kitą savaitę nesiblaškydamas galėsiu startuoti su Facebook grupių kūrimu. Pirmoje dienos pusėje švietė saulė, todėl buvome trumpam išėję į lauką. Po pietų dangus apniūko ir pradėjo snigti. Neilgai pasidžiaugėme pavasariu. Pagaliau radau laiko ir motyvacijos prisėsti prie savo projekto techapzvalgos.lt. Visą savaitę neparuošiau nė vieno straipsnio. Vakarais norėjosi tik užbaigti dienoraščio įrašą, o papildomai valandėlei prie kompiuterio jau nebelikdavo jėgų.

Vaikų užimtumas. Mykolas šiek tiek mažiau kosėja, vadinasi profilaktinės priemonės padeda. Gal kiek daugiau nosis dabar užgulta, bet svarbu, kad giliau į plaučius nenusileido (pabeldžiu į stalą tris kartus). Kotrynai vėl nuotaikų karuselė. Pietų pamiegojo trumpokai ir vėl ne ta koja išlipo iš lovos. Vakare šypsena veide buvo dažnesnis reiškinys nei pirmoje dienos pusėje. Parnešiau iš ūkinio mašiną, ant kurios galima atsisėsti ir stumiant važiuoti. Kotryna kaip ponia buvo važinėjama po kambarius, tuo tarpu Mykolas vaidino policininką ir vis stabdė reikalaudamas parodyti teises. Nors mašinėlė skirta tokio amžiaus vaikams kaip Kotryna, bet ir Mykolą turėjau stumdyti, o tas patenkintas maivėsi. Dar vienas ginklas leidžiantis nuvyti nuobodulį.

Muzika. Atradau primirštą dalyką, leidžiantį pakelti nuotaiką – muziką. Prisimenu laikus, kai neįsivaizduodavau pasiruošimo pamokoms be muzikos klausymosi. Vaikų atsiradimas pakoregavo tokius dalykus. Muzikos klausymuisi buvo skirtas sporto laikas. Ir štai sėdime prie rašomojo stalo ant kurio paskleistos Lego kaladėlės. Mykolas jau trečią futuristinį namą konstruoja, mes su Kotryna bandome statyti mašiną. Staiga Mykolas – teti, davai įjunk muzikos, 8 kambario norėčiau paklausyti! Eureka! Skamba muzika, žaidžiame, nėra jokių bereikalingų pykčių. Reziume – įsijunkite muzikos, garantuotai padės.

Karantinas #5 diena: informacija, vaikai, nuotolinis, Telšiai

Bendra situacija. 51 atvejis (20.00 – 63 infekuoti asmenys). 3 užregistruoti mobiliuosiuose punktuose. Nebežinau ką čia berašyti… Galiu tik pasikartoti, mes vis dar neįvertiname situacijos sunkumo.

Informacijos (ne)nauda. Portaluose dominuoja straipsniai apie koronavirusą. Kas ką ištraukia (kalbant apie informaciją) sensacingo, tas laimi daugiau paspaudimų. Iš kitos pusės, o apie ką reikia dabar rašyti? Ar vyksta kas gero, pozityvaus? Žinot, džiaugiuosi, kad jau 5-6 metais mes nežiūrime televizoriaus. Gyvenimas kaime, nuosavame name, priverčia darbuotis prie namų ūkio, likusį laiką skiriant naudingesnei veiklai nei televizorius. Ką turėtų pamatyti, įjungus žinias, mano šešiametis sūnus? Ar po 20 minučių peržiūros jis trykš optimizmu? Žinau jo jautrumą tokiems dalykams. Jis daug klausinėja ir kartais labai išgyvena dėl globalių problemų apie kurias suaugę net nepagalvoja. Geriau mes su Neringa renkamės jam vakarais skaityti Pepę Ilgakojinę, Mažojo Kodėlčiaus enciklopediją, Mobį Diką, Lobių salą ir t.t. Jis daugiau sužino apie pasaulį per vaikiškas enciklopedijas nei žiūrėdamas panoramą, kurioje 50% informacijos yra neigiama.

Vaikai. Mykolas šiandien turėjo video skambutį su futbolo treneriais. Gerai sugalvota, sūnui bendravimas su treneriui yra labai svarbus. Sutarėme, kad Mykolas namuose treniruosis, o mes filmuosime ir siųsime treneriui. Nors kol kas Mykolui dar sunku ilgesnį laiką intensyviai judėti, bet stengsimės. Buvome išėję į lauką, pievoje paspardėme kamuolį, prablaškėm galvas. Mykolas su Kotryna (padedant Neringai) pasivažinėjo su paspirtukais, aš tuo tarpu nusiploviau mašiną, apsivaliau augintinio aptvarą.

Dukrelė Kotryna šiandien atsikėlė nelabai geros nuotaikos, iki pietų buvo pikta. Niekas neįtiko. Neringai išvažiavus nuolat ant mano rankų kabarojo. Po pietų miego mūsų brangiajai karalaitei nuotaika pasitaisė. Jau ir tėtis žaidimams buvo tinkamas.

Vykimas į Telšius. Neringa buvo užsakiusi vaistus, todėl vienaip ar kitaip į Telšius reikėjo planuoti nuvykti. Tuo pačiu paplanavome apsipirkimą parduotuvėje. Sutarėme, kad Neringai apsipirkimai sekasi kur kas geriau nei man (skirtumai tarp vyrų ir moterų), todėl važiuos ji. Telšiai ištuštėję, nors Lidl parduotuvėje žmonių nemažai. Daugelis su pirštinėmis ir kaukėmis. Neringą nustebino vyresnio amžiaus žmonių požiūris, vaikšto be jokių priemonių ir perka vos keletą produktų. Kaip visada atsiranda ir drąsuolių, kuriems viskas atrodo tik žaidimas.

Nuotolinis. Šiandien pabaigėme ruošti nuotolinį ugdymą gimnazijoje reglamentuojantį dokumentą. Deriname detales, nes neaiškumų kol kas nemažai. Pabandžiau įrašyti mokomąjį video kaip reikia susikurti uždaras Facebook grupes. Visai neblogai gavosi. Pirmadienį laukia svarbi diena. Į tiesioginę transliaciją kviesime visus gimnazijos mokytojus, pakalbėsime kaip dirbsime, pristatysime ką esame sutarę ir žinoma pateiksime sukurtus mokomuosius video. Noriu pasidžiaugti mūsų 8 žmonių komanda, kuri sukūrė nuotolinio mokymo sistemą “Džiugo“ gimnazijoje. Tik jaučiant grupės pozityvumą galima pasiekti rezultatų ir mums tai pavyko. Bijojau, kad nukrypsime į bereikalingas diskusijas. Nieko panašaus. Kolegos suprato reikalo svarbą ir visi kibome į darbą, todėl ir rezultatai akivaizdūs. Dar daug reikalų laukia, bet pradžia tikrai gera.

Baigiu rašyti įrašą ir keliaujam į penktadienį. Reikia atpalaiduoti smegenis…

P.S. Nuotraukoje šiandienis vaizdas iš mūsų pievoje augančių grožybių.