Karantinas #23 diena: miško gėris, nuotolinio mokymo reikalai

Du mūsų miškinukai 🙂

Bendra situacija. 880 sergančiųjų ir 15 mirčių. Pasak spaudos, Lietuva, tarp Baltijos šalių, geriausiai laikosi karantino. Ateityje mūsų ekonomikai toks faktas padės greičiau atsigauti. Tikėkimės, kad taip ir yra. Šiandien Neringa būdama Telšiuose atkreipė dėmesį, jog praktiškai visi parduotuvėje matyti žmonės dėvi apsaugines kaukes. Geras požymis, žmonės galvoja ir tai nuteikia optimistiškai.

Nesibaigia žinių srautas apie medikų darbą. Suprantu, žurnalistams reikia išpūsti istoriją, tačiau per daug akivaizdžių faktų apie blogus vadovų sprendimus. 135 sergantys medicinos darbuotojai. Toks skaičius kaip ir logiškas, nes susirgęs žmogus kreipiasi į medicinos įstaigą ir didžiausias pavojus užsikrėsti tenka medikams. Bet tas nepaneigs fakto, kad ligoninių valdymas daugeliu atveju yra klaikus.

Miško gėris. Nors temperatūra šiandien šoktelėjo pakankamai aukštai, bet vėjas išliko stiprus. Norėjosi pasaugoti vaikus, todėl pasirinkome išvyką į mišką. Šį kartą pasirinkome kitą mišku besitiesianti keliuką ir gerą valandėlę neskubėdami prasivaikščiojome. Šilta, vėjas neužpučia, linguojančių medžių garsas, paukščių čiulbėjimas ir mylimi žmogučiai šalia. Su Neringa tokiais momentais labai džiaugiamės gyvenantys kaimiškoje teritorijoje. Žiemos pabaigoje labai rimtai svarstėme galimybę keltis arčiau Telšių. Karantinas viską sustatė į savo vietas ir dabar esame užtikrinti, kad ir toliau gyvensime čia, Žarėnuose. Pasikalbame vaikščiodami apie visus įvykius, pasvarstome ką reikėtų nuveikti ateityje, ką darbuotis, kaip darbuotis ir t.t. Vaikai visada šalia, Kotryna patenkinta renka kankorėžius, Mykolas, užsilipęs ant išvirtusių medžių nudaužo nudžiuvusias šakas. Į namus grįžtame nusiraminę emociškai ir šiek tiek pavargę fiziškai.

Nuotolinio mokymo reikalai. Pirma savaitė buvo kažkas tokio. Už galvų stvėrėsi mokytojai, vaikai, jų tėvai. Visko daug, sistema neatidirbta, sunku rasti balansą tarp darbų. Dideli krūviai, stringantys dienynai. Chaoso buvo daug. Šią savaitę startavome jau su šiek tiek ramesnėmis nuotaikomis. Bandome tvarkytis, taisyti kur klydome, mažinti krūvius ir t.t. Tačiau reikia suprasti, kad dar tik įpusėja antra nuotolinio mokymo savaitė. Mokomės visi.

Karantinas #21 diena: maloni ir šilta sekmadienio rutina

Sekmadieniniai tetes blynai

Bendra situacija. 811 sergančiųjų, 12 mirčių. Kalbama, kad šalyse, kurios geriausiai tvarkėsi su koronavirusu, vienas pagrindinių dalykų buvo kuo didesnis ištirtųjų skaičius, pas mus kažkaip įdomi situacija su šiuo dalyku. Mobilių punktų negali būti daugiau, jų laikas patrumpintas, Klaipėdoje sutriko laboratorijos veikla. Ta pati Klaipėdos universitetinė ligoninė yra laikoma viruso židiniu, uždaromi karantinui daugelis šios ligoninės skyrių. Pradėjo braškėti didžiųjų ligoninių vadovų kėdės ir tai suprantama. Ekstremalios situacijos parodo kokio lygio vadovai ir kokio lygio jų lyderystė.

Sekmadienio rutina. Ryte, po klasikinių “tetes blynų“, susiruošėme į lauką. Vėl malonu buvo jausti šilumą ir turėti galimybę tvarkytis savo kieme. Nuvykome į mišką, Neringai reikėjo samanų, kurias planuoja panaudoti velykinėms dekoracijoms. Palakstėme, pažaidėme gaudynių, pasidžiaugėme geru oru ir galimybe ištrūkti iš namų pabūti gamtoje. Po pietų su Mykolu nuplovėme mašinas, apsitvarkėme katilinę, pašėrėme šunis, žodžiu neskubėdami apėjome ūkį. Su Neringa nusprendėme šiandien pailsėti ir nebėgti, nes iš po vakarykščio bėgiojimo ko tai abu šiandien pajautėme fizinį nuovargį.

Toks tas ramus ir rutiniškas sekmadienis. Svarbiausia, kad vėl galime džiaugtis grįžtančia šiluma.

Karantinas #16 diena: nuotolinis, miškas, sportas

Iš pasivaikščiojimo po mišką

Bendra situacija. 537 sergančiųjų ir 8 mirtys. Karantinas stiprėja. Į patruliavimą jau planuoja jungtis kariuomenė. Griežtinamos bausmės už karantino nesilaikymą (seniai reikėjo tokio sprendimo). Plačiai aptarinėjama medikų situacija Lietuvoje ir deja ji tikrai nėra gera. Prasideda ir politiniai žaidimai. Seimas lyg Pilypas iš kanapių pradeda rodyti savo galią, to rezultatas – nepritarta karantino metu didinti medikams algas (ar skirti priedus). Nors paimk juos ten visus ir nuvežk pagulėti kartu su sergančiaisiais šiuo virusu. Mūsų valstybės lyderiai…

Įsivažiuoja nuotolinis mokymas. Gal dar anksti kalbėti. Praėjo tik antra diena. Pasakysiu taip, kas planavo ir tikrai dirbo tas dvi mokinių atostogų savaites, tas dabar darbuojasi pakankamai ramiai. Elektroninį dienyną esame pastūmę į šoną, pildome jį dažniausiai vakare. Visas dėmesys skiriamas bendravimui uždarose Facebook grupėse. Keliam informaciją, užduotis, mokytojai daro tiesiogines transliacijas, bei zoom konferencijas. Dalyvavimas mokinių pakankamai neblogas. Bandome aiškintis jei mokinys nesudalyvavo, kokios priežastys (dažniausiai deja pramiegojimas), bet lankomumas dabar antrame plane. Nuolat kontaktuojame su kolegomis, dalinamės patirtimi, taisome vieni kitų klaidas, reaguojame į mokinių pastabas. Greitai tapsime Facebook asais. 🙂

Prasiblaškymas miške. Po pietų jau norėjosi išeiti iš namų. Akys ir smegenys buvo ištinę nuo kompiuterio. Vėl pasukome miško link. Pasirinkome pasivaikščioti miške pravažiuojamu keliuku, nenorėjome bastytis po patį mišką, Kotrynai sunku puškuoti per samanas, o ir erkių nelabai norisi parsinešti. Po to dar sumanėme grįžtant patikrinti kur veda vienas kelias, tai pasukome su mašina pro jį. Taip pusantros valandėlės pakvėpavome grynu oru ir pailsėjome nuo namų aplinkos.

Grįžimas prie bėgimo. Su Neringa pripažinome, kad tas nuolatinis buvimas namuose nelabai motyvuoja sportuoti, plius suprastėję orai. Jei pirmąją karantino savaitę su malonumu bėgiojome ir leidomės pasportuoti į namų sporto kampelį, tai antroje savaitėje jau noras ėmė mažėti. Trečią savaitę pradėjome be jokio ūpo. Tačiau šiandien sutarėme, jog privalome judėti ir vakare pasikeisdami prasibėgome. Neringa patikrino Žarėnų mokyklos stadiono būklę. Sakė buvo sunku bėgti, nes kojos pripratusios prie kieto paviršiaus, o bėgimo takas labiau smėlėtas. Aš nusprendžiau nesikankinti stadione ir pasirinkau tradicinį mūsų maršrutą po Žarėnus. Toks ratukas apie 1200 metrų, tai šiandien apsiribojau trimis.

Karantinas #8 diena

Miško vaizdas iš šiandieninio pasivaikščiojimo

Bendra situacija. 160 sergančiųjų. Nebežinau kaip reikėtų apibūdinti kas vyksta pas mus. Apsikrėtusių žmonių skaičius didėja. Vieni kovoja rimtai, kitiems tai vis dar žaidimas. Rimta kritikos lavina gula ant sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pečių. Atvirai kalbama apie ministro ir jo aplinkos padarytas klaidas, nors kas tokiai situacijai buvo pasiruošęs…

Pusryčiaujant klausėmės per radiją žinių. Pasirodo, tiems piliečiams, kurie grįžta iš užsienio reikės karantinuotis ir tuo turės pasirūpinti savivaldybės. Kitaip sakant, grįžta tokie piliečiais kaip, kad buvo rodomi vaizdai iš kelto. Jiems savivaldybė skiria būstus laikinam apsigyvenimui. Tuo tarpu, mūsų tautiečiams, dirbantiems tolimųjų reisų vairuotojais, jokios pagalbos neskiriama. Viską turi susiorganizuoti patys. Pasakysiu kitaip, nemažai daliai atmarozų, kuriems ta Lietuva labai žemai, bet nėra kur dingti Norvegijoje (ar kitoje šalyje) nes nebėra darbo, geriau apsimoka grįžti ir gyventi kartu su motinomis nes jos bent valgyti padarys ir ant cigarečių pakelio duos, mes turime rasti kur karantinuotis. Tuo tarpu žmonėms, kurie dirba Lietuvai, nuo jų dabar priklauso prekyba ir šalies apsirūpinimas, mes negalime padėti. Man tai skamba apgailėtinai.

Pasiruošimas nuotoliniam mokymui. Šiandien pakankamai sklandžiai viskas praėjo. Tiesioginės transliacijos metu supažindinau kolegas kaip dirbsime. Paaiškinome visus niuansus, atsakėme į komentarus. Džiugu, kad transliaciją stebėjo praktiškai visi mokytojai. Kiek suprantu iš kolegų, jiems dabar ramiau, žino ką ir kaip reikės daryti. Paruošiau keturis mokomuosius video, kurie turėtų pagelbėti susikurti uždaras Facebook grupes ir jose darbuotis. Tikiu, kad kitos savaitės pirmadienį startuosime be streso ir skubėjimo. Negaliu nesidžiaugti nuotolinio mokymo koordinatorių grupe. Taip darniai komanda veikia, jog galima ir kalnus nuversti. Visi pasiryžę padėti vienas kitam, nėra jokio pykčio, moralizavimo. Kritinės situacijos verčia mobilizuotis ir sunkumus įveikti kartu.

Miškas, picos, apsauginės kaukės. Diena pasitaikė tikrai graži. Vėl pasukome miško link. Mykolui baisiai reikėjo “kačiukų“, skelbėm paiešką ir bastėmės po mišką ieškodami jų. Pasivaikščiojom, pabuvome gamtoje. Grįžę pasigaminome picų, skani pramoga vaikams.

Pradėjom ieškoti kur įsigyti veido kaukių. Aplinkui visi siuva ir pardavinėja. Niekur nedingsime, reikės tų kaukių anksčiau ar vėliau. Neringa atkasė rekomendacijas kaip su jomis elgtis. Gali prireikti kada visiems važiuoti į miestą, reikia būti pasiruošus netikėtumams.