Karantinas #3 diena: atsakomybė, nuotolinis mokymas, užimtumas

Bendra situacija. 34 užsikrėtę. Užfiksuotas pirmasis neįvežtinis atvejis. Tyrimus leista atlikti dar papildomai keturiose laboratorijose, atidarytas mobilus tikrinimo punktas Vilniuje. Peržiūrėjau sveikatos ministro konferenciją. Ten jį tikrai rimtai žurnalistai spaudžia. Aiškėja, kad ligoninėse trūksta apsisaugojimo priemonių, yra karantinuotų ir pačių daktarų. Pasaulio žinos taip pat nėra džiuginančios. Krenta naftos kainos (per daug džiūgauti nereikėtų nes tai ilgalaikėje perspektyvoje nieko gero), oficialiai atšaukta Eurovizija. Paskaičius kas dedasi Italijoje nueina šiurpas…

Atsakomybė. Man pikčiausia, kad mes patys nelabai suvokiame apie ligos mąstą. Priešais kaimynai – grįžo sūnus iš Norvegijos, nieko, gyvenimas vyksta kaip vykęs, judėjimas visur, važiavimas visur. Iš kitos pusės kaimynystėje grįžo šeimos galva, iš namų nuolatinis vaikščiojimas. Supratimo jokio. Mes dar gyvename su ta mintimi, kad čia menkniekis, galime susitikti, pakalbėti, pasėdėti prie kavos puodelio, leisti vaikų būrį kartu žaisti lauke.

Nuotolinis ugdymas. Šiandien turėjome virtualų susitikimą su kolegų grupę, kurie esame atsakingi už ugdymo proceso organizavimą nuotoliniu būdu. Su direktoriumi pasitarę nusprendėm, kad reikia paskubėti. Pajungėm kolegas, kurie labiausiai gaudosi įvairiuose platformose ir skaitmeniniuose įrankiuose. Pasidarėme live transliaciją Facebook grupėje ir pasidarbavom visai neblogai. Kol kas esame apsistoję ties Facebook panaudojimo galimybe. Socialinis tinklas gerai pažįstamas mokytojams, tuo labiau mokiniams. Nusprendėme nesiblaškyti ir nepulti bauginti mokytojų įvairiomis virtualiomis mokymosi aplinkomis. Nusimatėme būtiniausius darbus, pasiskirstėme veiklomis. Džiaugiuosi savo kolegų pozityvumu bei supratingumu, gal todėl pakankamai greitai susitvarkėme su viskuo.

Užimtumas. Pasiruošimas dirbti nuotoliniu būdu reikalauja daug komunikacijos įvairiais kanalais. Nuolatiniai komentarai Facebook’e, elektroninio dienyno tikrinimas, telefoniniai skambučiai ir sms’ai. Namuose reikia derintis ir prie Neringos darbo, o kur dar mūsų mažųjų dėmesio poreikis. Buvau naivus galvodamas, kad turėsiu laiko papildomai prisėsti prie savo interneto svetainės techapzvalgos.lt, peržiūrėti kokį įdomesni filmą ar paskaityti pradėtą ir niekaip nepabaigtą knygą. Naivuolis… Laukiu savaitgalio, kad ir kaip keistai skamba iš sėdinčio namuose pusės.

P.S. Įrašą rašau jau po 24 valandos. Sūnui prieš miegą nuolat skaitau knygą ir po to jis paprašo kelias minutes pabūti su juo. Dažnai, tokie pabuvimai baigiasi “nors trumpam“ užmerktomis akimis… Patys suprantate, kada jos atsimerkia. Pabusti ir prisėsti prie kompiuterio privertė dienoraščio rašymas.

P.S.S. Nuotraukoje superinė kapitonė amerikė 🙂

Karantinas #1 diena

Pirmoji oficialiai paskelbto karantino diena. Vakar skaičiau straipsnį, kuriame apie gyvenimą karantino sąlygomis Singapūre pasakojo jaunas vaikinukas. Jis pasidalijo patirtimi ką reikėtų daryti užsidarius tarp 4 sienų. Įstrigo vienas pasiūlymas – rašyti dienoraštį. Todėl nuo šiandien pagalvojau užsiimti būtent tuo. Tik rašymą perkelsiu į savo asmeninį blogą ir dalinsiuosi viešai.

Kol kas nežinau kiek smulkiai aprašinėsiu savo kasdieninį gyvenimą ir kaip dažnai. Būtų įdomu tai daryti kiekvieną dieną, klausimas ar pavyks…

Situacija Lietuvoje. Nuo šiandien visoje Lietuvos teritorijoje įvestas karantinas iki kovo 30 dienos. Išvažiuoti ir įvažiuoti į Lietuvos teritoriją galima tik išimtinais atvejais, ribojamas viešojo transporto judėjimas. Kavinės, sporto klubai, buitinių prekių parduotuvės, teatrai, kitos viešos vietos, išskyrus maisto parduotuves ir vaistines, nedirba. Šiuo metu Lietuvoje oficialiai užfiksuota 17 žmonių užsikrėtusių koronavirusu. Visi atvejai atvežtiniai. Teko išgirsti vieno gydytojo komentarą. Paklausus, kodėl vis dar nėra užsikrėtimo atvejų valstybės viduje, į tai daktaras atsakė labai paprastai – tokie atvejai nėra tiriami, nes neatitinka nustatytų požymių. Faktas, kad tokio tipo užsikrėtimų tikrai bus, nes kai kurie piliečiai grįžę lankėsi viešose vietose, pramogavo ir t.t. Todėl tikėtis, jog apsiribosime atvežtiniais atvejais nerealu.

Mano šeimos situacija. Džiaugiuosi dėl to, kad gyvename kaime, nuosavame name. Vadinasi kontakto su aplinkiniais bus pakankamai nedaug. O ir tie namo kvadratai duoda savo. Vaikai turi kur palakstyti, ar reikalui esant rasti vietą pabūti atskirai.

Žmonai teko važiuoti į darbą Telšiuose. Ji dirba viename iš savivaldybės skyrių. Žmonos darbas susijęs su žmonių aptarnavimu, bet jau praėjusią savaitę jiems buvo liepta užsidaryti kabinetuose ir nieko nepriiminėti. Gerai tai, kad leista žmonai darbuotis iš namų. Vienas atvejis iliustruojantis kiekvieno asmeninę atsakomybę. Žmonos bendradarbės vyras prieš kelias dienas grįžo iš Suomijos, šiandien kolegė kuo ramiausiai sėdi darbe ir pyksta, kad be reikalo keliama panika, juk vyras tai jaučiasi gerai, vadinasi neserga. Susilaikau nuo komentarų…

Mokiniams šiuo metu dviejų savaičių atostogos. Mokytojų darbas šias dvi savaites organizuojamas nuotoliniu būdu. Turime būti pasiekiami telefonu, tvarkytis metodinius dalykus, tikrinti mokinių darbus ir pagrindinis dalykas – ruoštis nuotoliniam mokymui, kuris turės prasidėti pasibaigus atostogoms.

Pasiruošimas. Tikimės, jog dėl maisto įsigijimo nebus rimtų problemų, bet dėl viso ko turime šiek tiek atsargų savaitei ar pusantros į priekį. Abu automobiliai pripilti degalų. Šiuos dalykus pasidarėme ne iš baimės jog nebus, bet iš noro kuo mažiau turėti kontakto. Namuose šiek tiek pertvarkėme kambarį. Vėl surinkau didįjį rašomąjį stalą, kad su žmona turėtumėme vietą, kurioje galėtumėme darbuotis. Didžiausias iššūkis mums bus atskirti darbo laiką nuo laiko skirto vaikams, nes 6 metų sūnus ir 2 metų dukrelė nelabai supranta, kad negalima trukdyti mamos ar tėčio sėdinčio prie rašomojo stalo.