Karantinas #8 diena

Miško vaizdas iš šiandieninio pasivaikščiojimo

Bendra situacija. 160 sergančiųjų. Nebežinau kaip reikėtų apibūdinti kas vyksta pas mus. Apsikrėtusių žmonių skaičius didėja. Vieni kovoja rimtai, kitiems tai vis dar žaidimas. Rimta kritikos lavina gula ant sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pečių. Atvirai kalbama apie ministro ir jo aplinkos padarytas klaidas, nors kas tokiai situacijai buvo pasiruošęs…

Pusryčiaujant klausėmės per radiją žinių. Pasirodo, tiems piliečiams, kurie grįžta iš užsienio reikės karantinuotis ir tuo turės pasirūpinti savivaldybės. Kitaip sakant, grįžta tokie piliečiais kaip, kad buvo rodomi vaizdai iš kelto. Jiems savivaldybė skiria būstus laikinam apsigyvenimui. Tuo tarpu, mūsų tautiečiams, dirbantiems tolimųjų reisų vairuotojais, jokios pagalbos neskiriama. Viską turi susiorganizuoti patys. Pasakysiu kitaip, nemažai daliai atmarozų, kuriems ta Lietuva labai žemai, bet nėra kur dingti Norvegijoje (ar kitoje šalyje) nes nebėra darbo, geriau apsimoka grįžti ir gyventi kartu su motinomis nes jos bent valgyti padarys ir ant cigarečių pakelio duos, mes turime rasti kur karantinuotis. Tuo tarpu žmonėms, kurie dirba Lietuvai, nuo jų dabar priklauso prekyba ir šalies apsirūpinimas, mes negalime padėti. Man tai skamba apgailėtinai.

Pasiruošimas nuotoliniam mokymui. Šiandien pakankamai sklandžiai viskas praėjo. Tiesioginės transliacijos metu supažindinau kolegas kaip dirbsime. Paaiškinome visus niuansus, atsakėme į komentarus. Džiugu, kad transliaciją stebėjo praktiškai visi mokytojai. Kiek suprantu iš kolegų, jiems dabar ramiau, žino ką ir kaip reikės daryti. Paruošiau keturis mokomuosius video, kurie turėtų pagelbėti susikurti uždaras Facebook grupes ir jose darbuotis. Tikiu, kad kitos savaitės pirmadienį startuosime be streso ir skubėjimo. Negaliu nesidžiaugti nuotolinio mokymo koordinatorių grupe. Taip darniai komanda veikia, jog galima ir kalnus nuversti. Visi pasiryžę padėti vienas kitam, nėra jokio pykčio, moralizavimo. Kritinės situacijos verčia mobilizuotis ir sunkumus įveikti kartu.

Miškas, picos, apsauginės kaukės. Diena pasitaikė tikrai graži. Vėl pasukome miško link. Mykolui baisiai reikėjo “kačiukų“, skelbėm paiešką ir bastėmės po mišką ieškodami jų. Pasivaikščiojom, pabuvome gamtoje. Grįžę pasigaminome picų, skani pramoga vaikams.

Pradėjom ieškoti kur įsigyti veido kaukių. Aplinkui visi siuva ir pardavinėja. Niekur nedingsime, reikės tų kaukių anksčiau ar vėliau. Neringa atkasė rekomendacijas kaip su jomis elgtis. Gali prireikti kada visiems važiuoti į miestą, reikia būti pasiruošus netikėtumams.

Karantinas #5 diena: informacija, vaikai, nuotolinis, Telšiai

Bendra situacija. 51 atvejis (20.00 – 63 infekuoti asmenys). 3 užregistruoti mobiliuosiuose punktuose. Nebežinau ką čia berašyti… Galiu tik pasikartoti, mes vis dar neįvertiname situacijos sunkumo.

Informacijos (ne)nauda. Portaluose dominuoja straipsniai apie koronavirusą. Kas ką ištraukia (kalbant apie informaciją) sensacingo, tas laimi daugiau paspaudimų. Iš kitos pusės, o apie ką reikia dabar rašyti? Ar vyksta kas gero, pozityvaus? Žinot, džiaugiuosi, kad jau 5-6 metais mes nežiūrime televizoriaus. Gyvenimas kaime, nuosavame name, priverčia darbuotis prie namų ūkio, likusį laiką skiriant naudingesnei veiklai nei televizorius. Ką turėtų pamatyti, įjungus žinias, mano šešiametis sūnus? Ar po 20 minučių peržiūros jis trykš optimizmu? Žinau jo jautrumą tokiems dalykams. Jis daug klausinėja ir kartais labai išgyvena dėl globalių problemų apie kurias suaugę net nepagalvoja. Geriau mes su Neringa renkamės jam vakarais skaityti Pepę Ilgakojinę, Mažojo Kodėlčiaus enciklopediją, Mobį Diką, Lobių salą ir t.t. Jis daugiau sužino apie pasaulį per vaikiškas enciklopedijas nei žiūrėdamas panoramą, kurioje 50% informacijos yra neigiama.

Vaikai. Mykolas šiandien turėjo video skambutį su futbolo treneriais. Gerai sugalvota, sūnui bendravimas su treneriui yra labai svarbus. Sutarėme, kad Mykolas namuose treniruosis, o mes filmuosime ir siųsime treneriui. Nors kol kas Mykolui dar sunku ilgesnį laiką intensyviai judėti, bet stengsimės. Buvome išėję į lauką, pievoje paspardėme kamuolį, prablaškėm galvas. Mykolas su Kotryna (padedant Neringai) pasivažinėjo su paspirtukais, aš tuo tarpu nusiploviau mašiną, apsivaliau augintinio aptvarą.

Dukrelė Kotryna šiandien atsikėlė nelabai geros nuotaikos, iki pietų buvo pikta. Niekas neįtiko. Neringai išvažiavus nuolat ant mano rankų kabarojo. Po pietų miego mūsų brangiajai karalaitei nuotaika pasitaisė. Jau ir tėtis žaidimams buvo tinkamas.

Vykimas į Telšius. Neringa buvo užsakiusi vaistus, todėl vienaip ar kitaip į Telšius reikėjo planuoti nuvykti. Tuo pačiu paplanavome apsipirkimą parduotuvėje. Sutarėme, kad Neringai apsipirkimai sekasi kur kas geriau nei man (skirtumai tarp vyrų ir moterų), todėl važiuos ji. Telšiai ištuštėję, nors Lidl parduotuvėje žmonių nemažai. Daugelis su pirštinėmis ir kaukėmis. Neringą nustebino vyresnio amžiaus žmonių požiūris, vaikšto be jokių priemonių ir perka vos keletą produktų. Kaip visada atsiranda ir drąsuolių, kuriems viskas atrodo tik žaidimas.

Nuotolinis. Šiandien pabaigėme ruošti nuotolinį ugdymą gimnazijoje reglamentuojantį dokumentą. Deriname detales, nes neaiškumų kol kas nemažai. Pabandžiau įrašyti mokomąjį video kaip reikia susikurti uždaras Facebook grupes. Visai neblogai gavosi. Pirmadienį laukia svarbi diena. Į tiesioginę transliaciją kviesime visus gimnazijos mokytojus, pakalbėsime kaip dirbsime, pristatysime ką esame sutarę ir žinoma pateiksime sukurtus mokomuosius video. Noriu pasidžiaugti mūsų 8 žmonių komanda, kuri sukūrė nuotolinio mokymo sistemą “Džiugo“ gimnazijoje. Tik jaučiant grupės pozityvumą galima pasiekti rezultatų ir mums tai pavyko. Bijojau, kad nukrypsime į bereikalingas diskusijas. Nieko panašaus. Kolegos suprato reikalo svarbą ir visi kibome į darbą, todėl ir rezultatai akivaizdūs. Dar daug reikalų laukia, bet pradžia tikrai gera.

Baigiu rašyti įrašą ir keliaujam į penktadienį. Reikia atpalaiduoti smegenis…

P.S. Nuotraukoje šiandienis vaizdas iš mūsų pievoje augančių grožybių.

Karantinas #4 diena: oras, valgis, darbas

Bendra situacija. Kai perskaitai antraštę “Trečias užsikrėtimo koronavirusu atvejis šalies viduje – susirgo Ukmergės ligoninės medikė, galėjo užkrėsti virš 100 žmonių“ nebekyla noras toliau skaityti straipsnio, nes ten nieko nebus tokio, kas galėtų optimistiškai nuteikti. 41 užsikrėtęs žmogus. Kiekvieną dieną po 7-8 naujus atvejus. Greitu laiku tikrai turėsime sprogimą. Paskaičius, kur tie mūsų “užseniečiai“ gastroliavo šalies viduje, nereikia būti profesoriumi, kad suprastum, kiek bus užsikrėtusių nuo jų. Žmonės atsipalaidavę. Nuotraukose matėme, kiek prie netoli Telšių esančio Ilgės ežero stovi mašinų. Gal aš per daug atsargus, bet man pikta dėl mūsų neatsakingumo.

Oro įtaka. Vakar buvo sunkoka diena. Lietus ir stiprus vėjas neleido pasidžiaugti geru oru ir tai atsiliepė nuotaikose. Plius, daug darbo prie kompiuterio apsunkino smegenų veiklą. Šiandien visiškai kitokios nuotaikos. Po pusryčių, kol aš turėjau video konferenciją, Neringa su vaikais išėjo pasivaikščioti. Po dukrelės pietų miego pavalgėme ir sumąstėme nuvykti į mišką. Gaivus oras, saulės spinduliai, medžiai sulaikantys vėją, tiesiog super. Grįžus vėl pasikeisdami su Neringa pabėgiojome. Man tie trys kilometrai apie miestelį labai padeda tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Pasiruošimas ugdymui nuotoliniu būdu. Šiandien galutinai apsisprendėme dėl Facebook naudojimo. Neturime rimtų argumentų, kodėl šis socialinis tinklas netiktų kaip nuotolinė mokymosi aplinka. Tuo labiau su uždaromis grupėmis. Kitų aplinkų įsisavinimui nėra laiko. Didžiausias klausimas iškilo kaip bus organizuojamas pats ugdymo procesas. Pasirinkome niekur nenutolti nuo esamo mokyklos tvarkaraščio. Nereikia įnešti sumaišties nei mokytojams, nei mokiniams. Šiandien jau dirbame su konkrečiomis rekomendacijomis. Bus paruošta detali instrukcija ką, kaip ir kada darysime. Pirmadienį su visa informacija supažindinsime gimnazijos mokytojus (tiesioginės transliacijos pagalba), informuosime mokinius ir jų tėvus. Liks savaitė mokytojams išsibandyti viską, paplanuoti pamokas, peržiūrėti esamus planus. Nuo kovo 30 dienos galėsime startuoti.

Valgis. Kasdieninė rutina įnešė supratimą kada tiksliai valgome. Pastebėjau retėjantį norą neplanuotai užkandžiauti. Tiksliai žinome savo pusryčių ir pietų laiką. Vakarienės laikas dar kiek kinta. Tarp šių valgių kartais duodame vaikams ko nors lengvai užkąsti. Rytoj Neringa važiuoja į vaistinę, todėl tuo pačiu užsuks į parduotuvę. Nors šiandien nusprendėme, kad galėtume dar be problemų iki pirmadienio išsiversti su tuo ką turime šaldytuve, neskaitant sandėliuke ir kameroje esančių atsargų. Išvada – net ir su greitai gendančiais produktais, gerai paplanavus, savaitę galima nevažiuoti į parduotuvę.

P.S. Nuotrauka iš šiandienio pasivaikščiojimo miške. Pavasariškas grožis…