Karantinas #30 diena: mokslo metai, oras, P. S.

Bendra situacija. 1070 sergančiųjų, 29 mirtys, 101 pasveikęs. Beveik visas mėnuo kaip esame karantine. Vis dar gyvename užsidarymo ir kuo mažesnio kontakto režimu. Verslas nori kaip nors atsigauti, todėl prasideda kalbos apie karantino švelninimą. Skandinavijos šalyse šis atšilimas vyksta greičiau. Danijoje norima jau ir mokymo įstaigas atidaryti. Pas mus dar tik svarstymai. Reikia suprasti, niekas taip greitai neleis darbuotis visiems. Bus pradedama nuo buitinių paslaugų ir remonto tiekėjų, ne maisto prekių parduotuvių ir t.t.

Mokslo metai. Mokslo metai bus trumpinami. Šią savaitę turime sulaukti švietimo, mokslo ir sporto ministro galutinio sprendimo. Sunku vertinti kiek tame yra gėrio, kiek blogio. Galiu būti per daug subjektyvus, nes atstovauju pedagogų pusę. Gal nuotolinis ir startavo sunkiai, bet mes (mokytojai, mokiniai, tėvai) jau įsivažiavome. Vedamos pamokos, vyksta nuolatinis bendravimas, mokiniai dirba, kuria, atsiskaito. Gal atsiskaitymai nėra klasikiniai ir daug kas bijo mokinių nusirašinėjimo, tačiau tai jau mentaliteto reikalas. Aš manau, kad mokytojas turi atlikti ne prižiūrėtojo vaidmenį. Tai priklauso nuo kiekvieno vaiko, jo tėvų ir bendro auklėjimo. Todėl mokslo metų trumpinimą susieti su nekokybišku nuotoliniu mokymu (o tai bandoma daryti) nereikėtų. Yra ir kitų argumentų už ir prieš, bet palaukime ministro žinios.

Oras. Oras pas mus bjauresnis už bjaurų. Niekas nepasikeitė nuo vakar. Tenka su vaikais būti namuose. Pasidžiaugėme viena šilta diena (praėjęs šeštadienis), o toliau pavasaris sako palaukit palaukit, nėra ko čia skubėti. Su Neringa kalbėjome, kad tik orai nors kažkiek pagerės, lėksim į mišką. Reikia relaksacijos.

P. S. Rytoj planuojamas paskutinis karantino dienoraščio įrašas. Priežastys tokio sprendimo iš dalies paminėtos vakarykščiame įraše. Kai ką papasakosiu rytoj.

Karantinas #25 diena: orai ir mes

Kokio tipo debesys matosi nuotraukoje? 🙂

Bendra situacija. 955 sergančiųjų ir 16 mirčių. Lietuvoje ta pati rutina: medikų vargai, karantino nepaisantys piliečiai, žmonės bandantys rasti naujos veiklos tarp keturių sienų. Vis dažniau kalbama apie ekonominius sunkumus. Visi laukia karantino reikalavimų atšaukimo ar bent jau palengvinimo. Tačiau mokslininkai pasakė, jei planuojame atleisti “vadeles“ – turėsime didelių problemų.

Nuviliantys velykiniai orai. Gaila dėl velykinių orų prognozių, vėjas ir lietus… O taip norėjosi susėsti su šeimyna pavėsinėje, pasikepti ko ant ugnies, paridenti kiaušinius. Nieko, atlaikysime ir orų permainas. Šeštadienį Kotrynos gimtadienis, todėl turime pabandyti sukurti šventišką nuotaiką mūsų ubartaitei.

Kartu. Kaip ir minėjau, kiekviena diena vis kitokia nuotaikų atžvilgiu. Porą dienų Neringai kiek sunkiau, prieš tai aš kelias dienas neradau vietos. Bet džiaugiuosi, kad kartu bandome vienas kitą palaikyti, pasikalbame, pabandome pajuokauti, jei reikia čiumpame ir vienas už kitą padarome tam tikrus darbus. Šiandien, nepaisant stiproko vėjo, vėl nuvykome į mišką. Neringai reikėjo prasiblaškyti ir svarbiausia, kad tokie pasivaikščiojimai tikrai leidžia atsigauti. Miškas sugeria dirglią nuotaiką. Grįžus į namus ramiau reaguojame į vaikų išdaigas ir neklausymus.

Karantinas #18 diena: nuomonės formavimas, nuotolinio permąstymas, neišėjimo rezultatas

Mykolas toliau kuria įvairias mašinas iš LEGO. Kviečiu užeiti mykololego.wordpress.com

Bendra situacija. 649 sergančiųjų, 9 mirtys. Skaičiai kyla, nors bendros panikos kiek mažiau. Perėjome į stadiją, kai su aprūpinimu daug maž susitvarkėme, dabar liko susitvarkyti su karantinu. Portaluose jau marga naujienos apie karantino sąlygas pažeidusius žmonės. Vienas toks didvyris susilaukė ir pirmosios baudos.

Nuomonės formavimas. Šiandien teko vykti į Telšius. Nustebau užėjęs į Lidlą, žmonių buvo tikrai pakankamai mažai. Stovi vyras 40-45 metų amžiaus ir aptarinėja aktualijas. Daro tą ekspresyviai garsiai, kad visi aplinkui girdėtų. Piktas ant esamos tvarkos, juokiasi iš dėvinčių kaukes (žinoma pats be pirštinių ir be kaukės). Nors nėra ko stebėtis tokiais “žinovais“. Vakar teko komentaruose diskutuoti su viena mūsų rajono tarybos nare. Gerbiama ponia Facebooke pasidalino palyginimu kiek numirė nuo COVID-19 su mirusiais nuo AIDS, vėžio ir kitų ligų. Pabandžiau pakomentuoti, kad gerbiamoji turbūt nelabai susigaudo laikotarpiuose ir toks palyginimas ne tai, kad nekorektiškas, bet visiškai nesąmoningas. Buvau apkaltintas, kad man nerūpi žmonės, nuo bado mirštantys vaikai ir t.t. Man pasiūlius rūpintis artimiausia aplinka vėl teko sulaukti minčių apie tai koks aš blogas žmogus, kaip aš reiškiu nepasitenkinimą.

Man pikta, kad atsakingi žmonės dalinasi informacija, kuri tokiu įtemptu metu gali sulaukti itin jautrios reakcijos. Formuojama nuomonė, jog šis virusas yra niekniekis, daugiau žmonių miršta autoavarijose. Kai kam tai gali pasirodyti tiesa, o apie pasekmes tokio mąstymo nereikėtų priminti.

Nuotolinio mokymo permąstymas. Šiandien galutinai įsitikinau, nuotolinis mokymas ne tai, kad organizuojamas kitaip, bet jo filosofija yra visai kitokia nei tradicinio ugdymo. Dėl laiko trūkumo ir visų kitų nepalankių aplinkybių turėjome labai greitai adaptuotis prie situacijos: suorganizuoti žmones, kurie koordinuos nuotolinį mokymą, paruošti bendrus reikalavimus šiam mokymui, pasirinkti mokymo aplinką, nuspręsti kaip bus organizuojamas ugdymas, paruošti mokytojus ir visa kitą. Bet ne čia svarbiausias dalykas. Nuotoliniam mokymui reikia visiškai kitokio priėjimo ir tą dabar suprantu. Pradėjome dirbti pagal esamą tvarkaraštį, skirtą tradiciniam ugdymui. Rezultate – užsivertėme darbais ir jais užvertėme vaikus. Reikėtų atsitraukti ir permąstyti ugdymo procesą iš naujo.

Neišėjimo rezultatas. Dėl prasto oro su šeimyna tenka sėdėti namuose. Mano darbas, Neringos darbas, vaikų užimtumas, viskas sukasi tame pačiame rate. Buvimas užsidarius labai vargina, vaikai tampa irzlesni, o ir patys tampame labiau apduję, be motyvacijos ką daryti. Tikėkimės šiluma sugrįš, nes paprasčiausias išėjimas su vaikais į kiemą leidžia kiek atsikvėpti ir sumažinti įtampą.

Karantinas #15 diena: orai, sunkusis pirmadienis

Šiandieniniai vaikų darbeliai

Bendra informacija. 491 sergantys ir 7 mirę, bet reikia būtinai pabrėžti – 7 pasveikę! Gyvename karantino ritmu. Portaluose pastebiu, jog straipsniai tampa pozityvesni. Randamos temos, kurios pradžioje buvo nustumtos į šoną. Vis daugiau kalbama apie maisto gamybą, sportą, skaitymą, kitas veiklas, kuriomis užsiima žmonės karantino režimu. Gal ir gerai, nes pozityvumo dabar ypatingai reikia.

Oras. Gaila dėl atšalusio oro. Šeštadienis leido atsipalaiduoti ir tikėtis gero oro, deja deja… Kol Neringa darbavosi, po pietų su vaikais išėjome į lauką. Saulės spinduliai apgaulingai sudarė vaizdą, kad lauke visai nieko, tačiau šaltas vėjas gražino į realybę. Apėjome savo ūkį, pačiuožinėjome, sėdome į mašiną ir nuvažiavome prie miestelio estrados, apvažiavome patį miestelį. Reikalingas nors šioks toks vaikų išėjimas iš namų.

Sunkusis pirmadienis. Pirmadienis pasitiko mus su Neringa skambučiais ir žinutėmis iš darbų. Spėjome mainytis. Aš prisėdu, po to pagal tvarkaraštį turiu “langą“, sėdasi Neringa. Startavo nuotolinis mokymas ir kaip reikėjo tikėtis, lietuviški mokomųjų aplinkų ir elektroninių dienynų tiekėjai neatlaikė. Nors tai manęs nė kiek nenustebino. Nežinau, aš kažkokio didelio streso nejaučiau. Mes pasirinkome naudotis Facebook’o uždaromis grupėmis, todėl niekas niekam nestrigo. Susirašiau su mokiniais, aptarėme kaip dirbsime, padiskutavome, per daug jų ir nevarginau. Nuo rytojaus jau pradėsime rimtesnius darbus. Kolegos taip pat pasidžiaugė, jog viskas praktiškai pavyko ir neprisijungusių mokinių buvo labai mažai.

Nuotolinis mokymas tikrai nėra lengvas. Visų pirma jis nelengvas tuo, kad tu turi persiorientuoti visiškai kitokiam darbui, o norint tai padaryti, reikia keisti patį supratimą apie mokymą ir mokymąsi. Turi keisti per daug metų nusistovėjusią nuostatą. Įrankius galima įvaldyti, bet nuostatas keisti yra nepaprastai sudėtinga…

Karantinas #4 diena: oras, valgis, darbas

Bendra situacija. Kai perskaitai antraštę “Trečias užsikrėtimo koronavirusu atvejis šalies viduje – susirgo Ukmergės ligoninės medikė, galėjo užkrėsti virš 100 žmonių“ nebekyla noras toliau skaityti straipsnio, nes ten nieko nebus tokio, kas galėtų optimistiškai nuteikti. 41 užsikrėtęs žmogus. Kiekvieną dieną po 7-8 naujus atvejus. Greitu laiku tikrai turėsime sprogimą. Paskaičius, kur tie mūsų “užseniečiai“ gastroliavo šalies viduje, nereikia būti profesoriumi, kad suprastum, kiek bus užsikrėtusių nuo jų. Žmonės atsipalaidavę. Nuotraukose matėme, kiek prie netoli Telšių esančio Ilgės ežero stovi mašinų. Gal aš per daug atsargus, bet man pikta dėl mūsų neatsakingumo.

Oro įtaka. Vakar buvo sunkoka diena. Lietus ir stiprus vėjas neleido pasidžiaugti geru oru ir tai atsiliepė nuotaikose. Plius, daug darbo prie kompiuterio apsunkino smegenų veiklą. Šiandien visiškai kitokios nuotaikos. Po pusryčių, kol aš turėjau video konferenciją, Neringa su vaikais išėjo pasivaikščioti. Po dukrelės pietų miego pavalgėme ir sumąstėme nuvykti į mišką. Gaivus oras, saulės spinduliai, medžiai sulaikantys vėją, tiesiog super. Grįžus vėl pasikeisdami su Neringa pabėgiojome. Man tie trys kilometrai apie miestelį labai padeda tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Pasiruošimas ugdymui nuotoliniu būdu. Šiandien galutinai apsisprendėme dėl Facebook naudojimo. Neturime rimtų argumentų, kodėl šis socialinis tinklas netiktų kaip nuotolinė mokymosi aplinka. Tuo labiau su uždaromis grupėmis. Kitų aplinkų įsisavinimui nėra laiko. Didžiausias klausimas iškilo kaip bus organizuojamas pats ugdymo procesas. Pasirinkome niekur nenutolti nuo esamo mokyklos tvarkaraščio. Nereikia įnešti sumaišties nei mokytojams, nei mokiniams. Šiandien jau dirbame su konkrečiomis rekomendacijomis. Bus paruošta detali instrukcija ką, kaip ir kada darysime. Pirmadienį su visa informacija supažindinsime gimnazijos mokytojus (tiesioginės transliacijos pagalba), informuosime mokinius ir jų tėvus. Liks savaitė mokytojams išsibandyti viską, paplanuoti pamokas, peržiūrėti esamus planus. Nuo kovo 30 dienos galėsime startuoti.

Valgis. Kasdieninė rutina įnešė supratimą kada tiksliai valgome. Pastebėjau retėjantį norą neplanuotai užkandžiauti. Tiksliai žinome savo pusryčių ir pietų laiką. Vakarienės laikas dar kiek kinta. Tarp šių valgių kartais duodame vaikams ko nors lengvai užkąsti. Rytoj Neringa važiuoja į vaistinę, todėl tuo pačiu užsuks į parduotuvę. Nors šiandien nusprendėme, kad galėtume dar be problemų iki pirmadienio išsiversti su tuo ką turime šaldytuve, neskaitant sandėliuke ir kameroje esančių atsargų. Išvada – net ir su greitai gendančiais produktais, gerai paplanavus, savaitę galima nevažiuoti į parduotuvę.

P.S. Nuotrauka iš šiandienio pasivaikščiojimo miške. Pavasariškas grožis…